Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Tarpusavio skolinimosi platformos (P2P) Lietuvoje ir Europoje

Tarpusavio skolinimas (angl. „Peer-to-Peer“, „P2P“) kertinį lūžio tašką, sulaukiant didelio populiarumo, patyrė per 2008 m. įvykusią pasaulinę finansų krizę, kuomet bankai apribojo paskolų išdavimą ir susidūrė su dideliu finansinio kapitalo išsekimu. Pasaulinė ekonomika tikrąja to žodžio prasme perėjo į stagnacijos stadiją, todėl tapo labai sudėtinga vystyti verslą.

p2p skolinimas

Žmonės ir verslas susidūrė su didelėmis finansinėmis problemomis ir nemenkomis dilemomis, todėl nėra stebėtina, kad neilgai trukus buvo pastebėta labai puiki galimybė. Internetas padėjo sujungti verslą ir eilinius žmones į vieną stiprų branduolį. Tiesą sakant, tai buvo akivaizdi revoliucija, kuri turėjo ir tebeturi labai reikšmingos įtakos finansų rinkai bei pačioms paskoloms.

Tie, kurie turėjo pakankamą kapitalą ir atliekamų pinigų norėjo juos efektyviau panaudoti ir „įdarbinti“, galiausiai sulaukiant atitinkamos investicinės grąžos, todėl tarpusavio skolinimas tapo labai patraukliu sprendimu. Be abejo, tai reikšmingai pakeitė situaciją Europoje, o viso to ištakos slypi Europos Sąjungos šalyse. Taigi, apie visą tai verta pakalbėti šiek tiek plačiau.

Tarpusavio skolinimo platformų pradžia

Žinoma, šios rinkos dalyvių buvo (ir tebėra) ne vienas ir ne du, tačiau visuomet galima nesunkiai nustatyti pagrindinius ir pirminius tarpusavio skolinimo platformų rinkos dalyvius, kurie buvo P2P skolinimo platformų pradininkai, pakoregavę finansinius srautus visoje Europoje (ir, žinoma, pasaulyje). Viena iš pačių pirmųjų tarpusavio skolinimo platformų buvo ZOPA. Remiantis Wikipedia ir Anglijos banko duomenimis, ZOPA buvo įkurta dar 2004 m. Jungtinėje Karalystėje 2005 m. kovo mėn. ZOPA tapo pirmąją oficialia P2P platforma. Tai buvo internetinės bankininkystės kompanijos, pavadinimu „Egg Banking“ produktas.

„Financial Times“ 2018 m. gruodžio mėn. paskelbė, kad ZOPA tapo tarpusavio skolinimo platforma, kurioje buvo patvirtinta 4 milijardų GBP vertės paskolų. Tais pačiais metais Jungtinėje Karalystėje jai buvo suteikta banko licencija. Ir neilgai trukus po to, kai ZOPA tapo labai gerai žinoma visame pasaulyje ir ypač Europoje, prasidėjo tarpusavio skolinimo platformų bumas, kurio metu rinkoje atsirado begalė skirtingų tarpusavio skolinimo (P2P) platformų.

Taigi, P2P skolinimo principo ir tokio pobūdžio internetinių platformų atsiradimo istorija yra daugiau ar mažiau „europietiška“ istorija. Ir nors, kalbant apie pasaulinio lygio inovacijas, dažniausiai garsiausiai nuskamba ir labiausiai pasižymi JAV, tarpusavio skolinimo platformų atveju taip nenutiko. Tiesą sakant, tam didelės įtakos turėjo pačios Europos Sąjungos ekonomika ir veikimo principas. Visa tai lėmė daug greitesnį ir sklandesnį tarpusavio skolinimo platformų principo pritaikymą, remiantis ES galiojančiais įstatymais ir taikomais standartais.

Investuotojai, kurie veikė Vakarų Europoje (daugiausiai JK ir Vokietijoje), turėjo daug sukaupto laisvo ir nepanaudoto kapitalo, o naujai besikuriančios Rytų Europos „ekonomikos“ siekė gauti prieigą prie to kapitalo. Būtent tuomet P2P žengė į areną ir suteikė tai, ko iki tol rinkai trūko.

P2P skolinimas Europoje šiomis dienomis

Remiantis Orcamoney duomenimis, žvelgiant bendrai – P2P bankininkystės rinka yra sudaryta iš beveik 80 tarpusavio skolinimo platformų, veikiančių devyniolikoje šalių. Statistika rodo, kad Didžioji Britanija iki šiol yra dominuojantis šios rinkos dalyvis. Fintechnews praneša, kad Prancūzija, Vokietija ir Olandija yra TOP3 tarpusavio skolinimo platformų rinkos po Didžiosios Britanijos.

Welltrado duomenimis, tokios Europos šalys kaip Ispanija daugelį labai nustebino ir tapo viena iš TOP10 šalių pagal P2P skolinimo platformų populiarumą. Ispanija labai ilgai stengėsi išspręsti 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės padarinius, kurie jai buvo labai skausmingi, todėl nereikėtų pernelyg stebėtis, kodėl tarpusavio skolinimo platformos Ispanijoje taip efektyviai prigijo ir sulaukė tokio didelio vartotojų dėmesio.

Šveicarija jau nuo seno yra žinoma kaip bankininkystės šalis. Ji užėmė septintąją vietą pasaulyje pagal P2P skolinimą. Kaip žinia, Šveicarija yra garsi dėl labai saugios bankininkystės ir nors bendrasis reguliavimas ir įstatymai bėgant laikui tampa dar griežtesni, tarpusavio skolinimas taip pat užima pakankamai stiprias pozicijas finansinių paslaugų rinkoje.

Anot Orcamoney, Jungtinė Karalystė iki šiol vienareikšmiškai pirmauja Europoje pagal tarpusavio skolinimo platformų populiarumą, užimdama apytiksliai 75 proc. visos rinkos dalies. Be to, JK priskiriama ir daugiausiai tarpusavio skolinimo platformų. Tuo tarpu, jei žvelgtume į bendrus skaičius, matyti, kad iki šiol Europoje iš viso tarpusavio skolinimo platformų pagalba buvo paskolinta apytiksliai 17 milijardų EUR. Ir tai neabejotinai yra labai įspūdingas skaičius, atsižvelgiant į tai, kad skolina ne oficialūs kreditoriai, o privatūs fiziniai asmenys.

Rytų ir Centrinės Europos šalyse tarpusavio skolinimo platformų populiarumas taip pat labai sparčiai auga, todėl labai tikėtina, kad neilgai trukus Europoje P2P skolinimo platformų rinkos dalis pasikoreguos. Juolab, kad Vakarų Europos šalyse yra taikomi gerokai griežtesni reikalavimai, kurie kai kurių ekspertų nuomone yra per daug griežti ir pernelyg varžantys.

Norint suprasti, kurios tarpusavio skolinimo platformos galėtų tapti geriausiu pasirinkimu investavimui, visų pirma turėtumėte nuspręsti, kurioje šalyje jūs norėtumėte investuoti. Pavyzdžiui, jei norėtumėte pasirinkti ZOPA tarpusavio skolinimo platformą, ji neabejotinai siūlo patį didžiausią paskolų asortimentą, tačiau nebūtinai didžiausią investicinę grąžą. Ir tai yra tik vienas iš daugelio galimų pavyzdžių, atsižvelgiant į tai, kad galima rinktis iš daugiau nei 80 skirtingų tarpusavio skolinimo platformų.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad LAFPA duomenimis, Mintos tarpusavio skolinimo platforma įstengė tapti pakankamai aukštas pozicijas lyderių lentelėje užimančiu žaidėju, „perimant“ apytiksliai 46 proc. visos Europos rinkos dalies.

Remiantis Myinvestment duomenimis, vidutinė investicinė grąža Europoje veikiančiose P2P skolinimo platformose yra tarp 10 ir 15 proc. Tuo tarpu Lending Times nurodo šiek tiek kitokius skaičius, pateikiant 11 proc. investicinę grąžą. Kita vertus, tai yra visiškai natūralu, kadangi situacija rinkoje nuolatos keičiasi ir tokie skaičiai gali būti pateikiami tik apytiksliai. Juolab, kad yra labai daug skirtingų veiksnių, kurie gali nulemti investicinės grąžos dydį, investuojant šiuolaikinėse tarpusavio skolinimo platformose.

tarpusavio paskolos

Tarpusavio skolinimo platformos Lietuvoje

Suprantama, kad kalbant apie tarpusavio skolinimo platformas, kurios veikia Europoje, būtina kalbėti ir apie P2P skolinimo platformas, veikiančias Lietuvoje. Juolab, kad jų skaičius, atsižvelgiant į pakankamai nedidelę mūsų šalį (lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis), yra labai didelis.

„SAVY“ tarpusavio skolinimo platforma

Turbūt apie SAVY tarpusavio skolinimo platformą esate girdėję daugelis. Ir tai nebūtų staigmena, kadangi tai yra pati pirmoji P2P tipo skolinimo platforma Lietuvoje. Joje vartotojai gali investuoti ne tik į įprastines paskolas, tačiau taip pat pasirinkti ir paskolas su NT įkeitimu. Jei kalbėti apie paskolas be turto įkeitimo (be užstato), atsižvelgiant į vartotojo kredito reitingą, palūkanos gali būti apytiksliai tarp 12 ir 40 proc., o jei pasirenkamos paskolos su užstatu, palūkanos galėtų svyruoti tarp 8 ir 14 proc. Tačiau vėlgi, nemenka dalis žmonių teigia, kad investicijų statistika, kuri yra pateikiama šioje platformoje, nėra pakankamai konkreti, todėl nėra galimybės iš anksto numatyti, kokia iš tikrųjų galėtų būti investicinė grąža. Šiuo atveju vienas iš didžiausių SAVY platformos privalumų yra susijęs su pačiu pinigų judėjimu – pinigai sumokami tiesiogiai tarp paskolos prašančio asmens ir pinigus skolinančio asmens (šiame procese nedalyvauja tarpusavio skolinimo platforma, nes mokėjimas vykdomas „Paysera“ mokėjimo sistemos pagalba).

„FINBEE“ tarpusavio skolinimo platforma

Tai taip pat yra viena iš seniausių tarpusavio skolinimo platformų Lietuvoje, atsiradusi po jau minėtos SAVY platformos atidarymo. Šioje tarpusavio skolinimo platformoje vartotojai gali investuoti į paskolas be užstato ir verslui išduodamas paskolas su užstatu - palūkanos įprastai yra tarp 9-37 proc. arba 9-20 proc. atitinkamai. Dabar FINBEE platformoje veikia klasikinis P2P investavimo principas (pradžioje buvo taikomas aukciono principas).

P2P platforma „Paskolų klubas“

Šioje tarpusavio skolinimo platformoje investuotojams yra siūlomos paskolos be užstato, o palūkanos įprastai svyruoja tarp 15-30 proc. Tai yra trečioji pagal senumą tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje. Reikėtų nepamiršti, kad Paskolų klubas tarpusavio skolinimo platformą įkūrė „Bobutės paskola“ savininkai. Kaip žinia, pastaroji yra greitųjų kreditų bendrovė. Ar tai yra gerai, ar blogai – spręsti jums. Tačiau akivaizdu, kad didelė patirtis tokių finansinių paslaugų rinkoje visuomet yra didelis privalumas.

„PROFITUS“ tarpusavio skolinimo platforma

Tai yra pakankamai neseniai Lietuvoje atsiradusi tarpusavio skolinimo platforma. Šioje platformoje yra suteikiamos tik paskolos su NT įkeitimu. Toks sprendimas yra pasirinktas dėl didesnio saugumo ir geresnio paskolos garantavimo. Įprastai šioje platformoje paskolų grąža yra tarp 10-12 proc., tačiau atsižvelgiant į skirtingus veiksnius, skaičiai gali būti ir didesni.

Tarpusavio skolinimo platforma „LENNDY“

Ši tarpusavio skolinimo platforma Lietuvoje atsirado taip pat pakankamai neseniai, tačiau matyti, kad ji labai efektyviai ir sparčiai užima vis stipresnes pozicijas mūsų šalies rinkoje. Šioje P2P skolinimo platformoje veikia biržos principas, kuomet investuotojai gali pasirinkti iš paskolų, išduotų kitų bendrovių. Pastebima, kad šioje tarpusavio skolinimo platformoje palūkanų norma įprastai yra tarp 12-14 proc.

Žinoma, tai nėra vienintelės tarpusavio skolinimo platformos, veikiančios Lietuvoje, tačiau dėl kitų rinkoje veikiančių P2P skolinimosi platformų plėtros efektyvumo ir turimų tikslų išsigryninimo dar reikėtų luktelėti. Bet kuriuo atveju, dabartinė situacija mūsų šalies rinkoje rodo, kad tarpusavio skolinimo platformoms vietos dar yra.

P2P skolinimas - apibendrinimas

Nepaisant to, kurioje Europos šalyje jūs pasirinksite investuoti tarpusavio skolinimo platformose ir kokią P2P skolinimo platformą jūs nuspęsite pasirinkti, labai tikėtina, kad jūs galėsite sulaukti pakankamai didelės ir apčiuopiamos investicinės grąžos. Kita vertus, visuomet reikia suprasti, kad egzistuoja tam tikro lygio rizika, o kuo rizika yra mažesnė, tuo mažesnė yra ir investicinė grąža. Todėl, kaip ir bet kurioje kitoje investicinėje srityje, pasirinkus tarpusavio skolinimo platformas taip pat reikėtų gerai apgalvoti, kokia yra jūsų pagrindinė investavimo strategija ir kokie yra jūsų numatyti tikslai.

Visuomet turėtumėte tinkamai ir atidžiai įvertinti labai daug skirtingų finansinių detalių. Kai kalbama apie pinigus, niekuomet neturėtų būti priimami skuboti ar pernelyg didele ir tinkamai nepamatuota rizika pasižymintys finansiniai sprendimai. Kadangi mes gyvename Europos Sąjungos šalyje, susiduriame su kur kas mažesniais barjerais, kai yra kalbama apie investavimą skirtingose tarpusavio skolinimo platformose. Tačiau jei jūs jau kurį laiką gyvenate Jungtinėje Karalystėje, turėtumėte atidžiai sekti Brexit ir stebėti, kaip tai galės paveikti investavimą kitose Europos šalyse veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose. Ir nepaisant, kaip viskas susiklostys, P2P neabejotinai ir ateityje taip pat turės didelės įtakos finansų rinkai.

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top