Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Pensijų kaupimas: kaip kaupti savo senatvei

Kiekvienas žmogus į savo ateitį žvelgia skirtingai ir savo finansus valdo labai savitai, tačiau praktika rodo, kad savo pensija įprastai susirūpinama tik sulaukus vyresnio amžiaus – iki tol dauguma žmonių nėra linkę galvoti apie pensinį amžių ir pensiją, kurią jie gaus. Nors akivaizdu, kad būdami jauni esame linkę savo ateitį vertinti labai optimistiškai, tikėdami, kad mūsų sunkus ir nuoširdus darbas padės sukaupti pakankamą pensiją, kuri užtikrins, kad senatvėje galėsime gyventi orų gyvenimą, vis dėlto reikia suprasti, kad mūsų pensija nėra grįsta tik gerais norais. Todėl visuomet verta daugiau dėmesio skirti savo būsimai pensijai, siekiant priimti optimaliausią sprendimą, kuris sulaukus senatvės padėtų jaustis daug stabiliau ir saugiau.

centai

Antros pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje prasidėjo dar prieš keturiolika metų. Ir jis neabejotinai patyrė daugybę įvairių sukrėtimų (ypač finansinės krizės metu) ir pokyčių. Ir nors buvo visko, gyventojai ir toliau domisi papildomo kaupimo pensijai galimybe. Kita vertus, tai yra suprantama, kadangi anaiptol ne kiekvienas tiki, jog sulaukus senatvės jiems pakaks valstybėms mokamos pensijos.

Žinoma, kitose užsienio šalyse papildomas kaupimas ir įvairūs privatūs fondai gyvuoja jau daugybę dešimtmečių. Todėl kai mūsų šalies gyventojai, kuriems rūpi jų ateitis ir finansinė gerovė sulaukus pensinio amžiaus, svarsto ar verta pasirūpinti papildomu pensijos kaupimu, verta atsižvelgti į kitas užsienio valstybes ir jų patirtį. Juk tokiu atveju natūraliai kyla klausimas – ar iš tikrųjų pensinio amžiaus sulaukę žmonės, kurie naudojosi papildomu kaupimu, gyvena geresnį gyvenimą?

Svetainėje Finance43 pateikiamais EBPO duomenimis, asmeninis pensijų kaupimas gali padėti užtikrinti didesnę pensiją senatvėje. Jei būtų remiamasi EBPO skaičiavimais, atsižvelgiant į JAV, JK, Airijos, Belgijos, Japonijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Vokietijos valstybes, kuriose jau yra labai populiarus savanoriškas pensijų kaupimas, vidutinė pensijų pakeitimo norma siekia 63% buvusio žmogaus mėnesinio atlyginimo. O tai reiškia, kad toks sprendimas nulemia, jog pensijų pakeitimo norma būtų net 18% didesnė nei Lietuvoje.

Taip pat mūsų šalyje tautiečiai gali pasirinkti ne tik antrąją pakopą, tačiau taip pat ir trečiąją. Pastarojoje gyventojai kaupia individualiai ir jų pačių nustatomas norimas sumas. Tai reiškia, kad Lietuvoje veikia trijų pakopų pensijų kaupimas:

  • Pirmoji pakopa: iš einamųjų lėšų valstybės mokama pensija.
  • Antroji pakopa: tai yra pusiau privatus papildomas kaupimas, kuomet prie jo prisideda ir valstybė.
  • Trečioji pakopa: pensija yra kaupiama privačiai (be valstybės pagalbos).

Be abejo, kiekviena pakopa turi savų privalumų ir trūkumų, todėl norint neprašauti pro šalį, visų pirma visuomet rekomenduojama skyrus daugiau savo laiko, išsiaiškinti kiekvienos pensijų kaupimo pakopos pliusus ir minusus. Turite suprasti, kad niekuomet neturėtumėte akimirksniu priimti sprendimo pasirenkant vieną ar kitą pakopą, kai jums tai visiškai neprašytai ima patarinėti bankų ar draudimo kompanijų konsultantai.

Pirmiausia verta pasinaudoti internetu ir peržiūrėti internete publikuojamus (objektyvią informaciją pateikiančius) straipsnius, kuriuose kalba skirtingų sričių ekspertai (neturintys intencijos įpiršti vieną ar kitą pensijos pakopą (t.y. pastarieji neturėtų priklausyti nei komerciniams bankams, nei draudimo kompanijoms). Tuomet, kai būsite susidarę daug aiškesnį nuomonę apie skirtingas pensijų pakopas ir turėsite daugiau ar mažiau suformuotą savo viziją, ko norėtumėte, galite peržiūrėti skirtingų bankų ar draudimo kompanijų pasiūlymus. Kai pasirinksite keletą jums tinkamiausių, galite susisiekti su jų atstovais ir susitarti dėl konsultacijos, kurios metu galėtumėte dar išsamiau išsiaiškinti visas svarbiausias detales.

Pensijų sistemos pokyčiai – ką daryti?

Nereikėtų pamiršti labai svarbaus dalyko – Lietuvoje įvykus pensijų reformai, gyventojai sunerimo, kadangi juos užvaldė nežinomybė ir pakankamai didelė baimė. Trumpiau tariant, jie nebežino, ką turėtų daryti su savo sukauptais pinigais. Būtent nežinomybė ir atsakymų stygius žmonės nepadeda apsispręsti ir priimti teisingo sprendimo – kaupti pinigus ir tokiu būdu galiausiai sulaukus senatvės juos pridurti prie „Sodros“ senatvės pensijos, ar vis dėlto to nedaryti ir dabar pasiimti keliasdešimt sukauptų eurų.

Žinoma, ne vienas žmogus piktinasi, kad valstybės juos verčia kaupti pensijai, tačiau valstybės atstovai su tuo nesutinka, teigdami, kad jie tiesiog skatina Lietuvos gyventojus pagalvoti apie savo senatvę. Anot atliktų tyrimų, gyventojai nėra linkę kaupti ir tai vertinama kaip pakankamai didelė ir rimta problema.

Nuo 2019 m. sausio mėn. visi dirbantys mūsų šalies gyventojai, kurie yra iki 40 metų amžiaus, yra įtraukiami į kaupimą, o tie žmonės, kurie kaupimo nori atsisakyti, turėtų kreiptis į „Sodrą“ arba į pensijų kaupimo bendrovę (jei savo pensiją iki šiol kaupė ne „Sodroje“). Be abejo, su „valstybės požiūriu“ sutinka anaiptol ne kiekvienas ir tokiais atvejais neretai yra klausiama, kodėl žmogus nebeturi laisvės rinktis, kokiu būdu jis norės taupyti. Juk jis savo pensiją gali kaupti trečiojoje pakopoje arba pasirinkti savo uždirbamus pinigus investuoti kitu būdu, pvz., investuoti į akcijas, laikyti indėlius ar kt. Kaip bebūtų, kai kurie sutinka, kad antroji pensijų kaupimo pakopa yra pakankamai pigus būdas taupyti. Taip pat nereikia pamiršti, kad toks Lietuvos „posūkis“ nėra stebėtinas ar neįprastas, nes labai panašiu principu veikia ir Didžiosios Britanijos bei Skandinavijos šalių pensijų sistemos.

Žmonės taip pat pergyvena dėl to, kad jei jie tampa pensijų kaupimo dalyviais, jie nebegali atsisakyti kaupti. Tokiu atveju žmonės piktinasi, kad yra suvaržoma jų pasirinkimo laisvė. Tačiau valstybės pozicija yra kitokia – jei žmogus pradeda kaupti pensijai, jis žvelgia į savo ateitį ir ilgalaikę perspektyvą, nes tik per ilgą laikotarpį jis gali sukaupti daugiau, o jei kaupimas būna trumpalaikis – jis neturi jokios apčiuopiamos naudos. Kaip bebūtų, yra numatyta, kad žmonės, kurie dalyvauja pensijų kaupime, bet kuriuo metu kaupimą galės sustabdyti iki 12 mėn. (vertinant per visą pensijos kaupimo laiko tarpą). Tuo tarpu, jei žmogus, kuris kaupia savo pensijai, neteks darbo (pagrindinio pajamų šaltinio), jo įmokų mokėjimas bus sustabdytas iki tol, kol jis vėl pradės gauti oficialias pajamas (kol įsidarbins naujame darbe).

Tai visgi, kaip elgtis?

Papildomai iki šiol kaupusiems žmonėms, kurie planuoja nebekaupti, kyla klausimas, tai, kaip elgtis toliau? Jau sukauptus pinigus sugrąžinti į „Sodros“ sistemą ar juos palikti dabartinėje pensijų kaupimo kompanijoje?

Tačiau, deja, bet specialistai į šį klausimą negali atsakyti vienareikšmiškai, o tai reiškia, kad jų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, tai verta sukauptus pinigus naudinga palikti pensijų kaupimo kompanijoje, o kiti teigia, kad geriau grąžinti į „Sodrą“. Todėl, kai vis dar yra tiek neaiškumų, skyrus daugiau laiko turėtumėte pasistengti susidaryti savo asmeninę nuomonę ir pabandyti suprasti, ką daryti – sukauptus pinigus toliau palikti pensijų kaupimo bendrovėje ar vis dėlto juos „perduoti“ „Sodrai“.

Taigi, apsispręsti ar toliau kaupsite savo pensiją vienoje iš 5 šalies pensijų kaupimo bendrovių ir kiekvieną mėnesį nuo savo darbo užmokesčio mokėsite tam tikras nustatyto dydžio įmokas, ar tokio kaupimo atsisakysite, turite iki liepos 1 d.

Ar keičiasi pensijų kaupimo įpročiai ir ar verta pergyventi dėl pensijų reformos

Jei vertintume statistinius duomenis, per penkis pirmuosius pensijų reformos mėnesius žmonių, kurie savo pensijai kaupia fonduose, skaičius beveik nepasikeitė ir išliko labai panašus – apytiksliai 1,3 mln. (LIPFA duomenimis).

Po pirmųjų penkių mėnesių vos 1,7% gyventojų nusprendė savo pensijai nebekaupti antros pakopos pensijų fonduose, o 77 000 dirbančių gyventojų į pensijų fondus mokamas įmokas netgi padidino. Taip pat matyti, kad žmonės šiek tiek „aktyviau dalyvauja“ pensijų kaupime, kadangi prieš metus antrąją pakopą pasirinkusių žmonių skaičius siekė apytiksliai 1,297 mln., o 2019 m. gegužės mėn. šis skaičius buvo peržengęs 1,308 mln.

Tai reiškia, kad tikrai ne kiekvienas žmogus pergyvena dėl naujos pensijų reformos ir skuba imtis radikalių pokyčių. Menkai bepasikeitę minėti skaičiai labai akivaizdžiai parodo, kad nėra dėl ko pergyventi. Be to, nereikėtų pamiršti ir dar vienos svarbios detalės – vertinant šių metų gegužės mėn. pabaigos duomenis matyti, kad daugiau nei 627 000 pensijų fonduose dalyvaujančių mūsų šalies gyventojų kaupia net 3% ir daugiau nuo savo gaunamo mėnesinio atlyginimo. Tuo pačiu metu buvo matyti, kad žmonių, kurie sustabdė kaupiną pensijų fonduose arba grįžo su juose sukauptais pinigais į „Sodrą“, skaičius buvo apytiksliai 103 000.

senjorai

Kaip papildomai taupyti ir ruoštis senatvei

Turbūt suprantate, kad su dideliu džiaugsmu ir nekantrumu laukti senatvės, kai pagaliau galėsite nebedirbti ir gyventi gaunant pensiją, tikrai nereikėtų, jei nesate numatę, kaip kaupsite savo pensijai ir kokių papildomų priemonių imsitės, kad jūsų finansinė padėtis būtų stabilesnė ir jūs turėtumėte sukaupę daugiau santaupų. Dėl šios priežasties labai svarbu nuspręsti ne tik dėl savo pensijos kaupimo, tačiau taip pat numatyti ir savo individualų asmeninį planą, kurio pagalba galėsite patys sukaupti daugiau asmeninių santaupų, padėsiančių jums sulaukus pensinio amžiaus.

Taigi, koks yra tas magiškas skaičius? Kokią dalį savo gaunamų mėnesinių pajamų jūs turėtumėte skirti taupymui? Galbūt 3%? O gal 5%? 10%? O galbūt dar daugiau?!

Iš tiesų aritmetika yra labai paprasta ir primityvi. Jums tikrai nereikia būti matematikos genijumi, kad galėtumėte suprasti, kiek jums pavyktų sutaupyti per ateinančius penkerius ar dešimt metų (jei dirbtumėte toje pačioje darbovietėje gaudami tą patį atlyginimą arba kitoje darbovietėje, tačiau gaunant ne žemesnį nei dabartinį mėnesinį darbo užmokestį. Todėl akivaizdu, kad kuo didesnę dalį savo biudžeto jūs atidėsite taupymui, tuo daugiau galėsite sutaupyti.

Kaip bebūtų, dažnai asmeninių finansų specialistai pataria taupymui kiekvieną mėnesį atidėti 20% savo gaunamų pajamų, tačiau tai tikrai nereiškia, kad visi 20% turėtų būti skirti jūsų asmeniniam „pensijos kaupimui“. Dalis jūsų sutaupomų pinigų turėtų būti priskiriama „nenumatytų išlaidų fondui“. Todėl, kokią dalį iš savo atidedamų asmeninių lėšų jūs nuspręsite skirti asmeniniam pensijos kaupimui, priklausys tik nuo jūsų. Tačiau pakankamai optimali dalis galėtų būti 10%. Kita vertus, jei jūs papildomai kaupsite pensijų kaupimo bendrovėje, tuomet ši skaičių galite sumažinti ir per pusę. Svarbiausia šiuo atveju yra tai, kad jūs visuomet galvotumėte apie savo ateitį ir į būsimą pensinį amžių nenumotumėte ranka. Juk kiekvienas norime jaustis saugus ir finansiškai stabilus tuomet, kai išeisime į užtarnautą poilsį ir gyvensime nedirbdami. Todėl pasinaudoję pateikta informacija ir skyrę daugiau savo laiko, galite lengviau priimti teisingą ir sėkmingą sprendimą, užtikrinsiantį jūsų stabilesnę ir finansiškai sėkmingesnę senatvę.

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top