Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Kylant atlyginimams vis daugiau žmonių pasinaudoja būsto kreditu

Vilniuje būsto įperkamumas stabiliai daugo su gyventojų pajamomis, uostamiestyje jis išliko stabilus. Swedbank įperkamumo indekso gerėjimas reiškia, kad vis mažesnę  namų ūkio pajamų dalį sudaro būsto paskolų palūkanos. Tai reiškia, kad būsto pirkimas yra mažiau skausmingas.

modern 2752471 640

Būsto įperkamumas Vilniuje sumušė eilinį rekordą, Kaune jis toliau nuosekliai augo, o Klaipėdoje išliko stabilus, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. Labai sparčiai augantys atlyginimai persvėrė būsto brangimą ir šiek tiek padidėjusias palūkanas. Banko ekonomistai prognozuoja, kad dėl spartaus atlyginimų augimo bei aukštų vartotojų lūkesčių būsto rinka turėtų išlikti aktyvi.

„Mokesčių reforma kilstelėjo atlyginimų atskaičius mokesčius augimą į senokai regėtas aukštumas ir tai turėjo įtakos dideliam būsto įperkamumo šuoliui. Tiesa, žymi atlyginimų augimo dalis tenka pensijų kaupimui, todėl realus būsto perkamosios galios augimas gali būti kiek mažesnis“, − sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. 

Būstas brango visuose trijuose didmiesčiuose

Pasak „Swedbank“ ekonomisto, Vilniuje būsto rinka išliko labai aktyvi. Per metus sandorių skaičius sostinėje augo beveik 21 proc., o naujų būtų pardavimai šoktelėjo net 43 procentais. Naujos statybos būsto dalis pardavimuose ir toliau augo ir viršijo 40 procentų.

„Aukšta būsto paklausa ir spartus atlyginimų augimas atsispindėjo ir Vilniaus būsto kainose. Būsto kainos Viliuje pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai augo 5 proc. per metus ir siekė 1529 eurus už vieną kvadratinį metrą“, − komentuoja V. Šimkus.

Jis pastebi, kad Kaune būsto kainas į viršų tempė didelis naujo būsto rinkos aktyvumas. Per metus būstas Kaune brango 10 proc., senos statybos būstas augo lėčiau, tačiau naujų butų sandorius skaičius pirmą ketvirtį augo net 38 proc. Kita vertus, naujos statybos butai Kaune užima dvigubai mažesnę dalį lyginant su Vilniumi – jų dalis siekia apie 23 proc. visų parduodamų butų.

„Klaipėdoje vyravo panašios tendencijos − būstas uostamiestyje per metus brango 9 proc., sandorių skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 12 procentų. Naujas būstas Klaipėdoje brango dvigubai sparčiau nei senos statybos butai, atitinkamai, 11 proc. ir 5 proc. Per metus Klaipėdoje patrigubėjo naujos statybos butų pardavimai, tačiau Klaipėda pasižymi seklia nekilnojamo turto rinka, ir keli nekilnojamo turto projektai gali smarkiai koreguoti statistiką“, − sako V. Šimkus.

Kokios didmiesčių gyventojų galimybės įsigyti būstą?

Pasak „Swedbank“ ekonomistų, 15 procentų siekiantis atlyginimo atskaičius mokesčius augimas kaip ant mielių augino būsto įperkamumą Vilniuje. 

„Per metus būsto įperkamumo indeksas padidėjo 8 punktais ir užbrėžė dar vieną naują rekordo liniją. Lyginant su praėjusių metų pradžia, laikotarpis, reikalingas sutaupyti pradinei įnašai, sutrumpėjo 2,5 mėnesio. Vilniečiai vidutiniškai galėjo įpirkti 77 kvadratinių metrų būstą“, − sako V. Šimkus.

Pasak jo, Kaune būsto įperkamumas ir toliau išliko aukščiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau jis augo lėčiau nei Vilniuje. Tam įtakos turėjo gana sparčiai augusios būsto kainos, nors atlyginimų augimas buvo panašus kaip ir Vilniuje. Kauniečiai pradiniam įnašui taupo trumpiausiai iš didmiesčių gyventojų − 21 mėnesį, ir per metus šis laikas sutrumpėjo vienu mėnesiu. 

„Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas per metus sumenko 0,5 procentinio punkto. Nors kainų augimas Klaipėdoje buvo panašus į Kauno, tačiau neto atlyginimai Klaipėdoje augo 11 proc., tai yra, net 5 proc. punktais lėčiau nei Kaune. Visgi lyginant su praėjusiu ketvirčiu, būsto įperkamumas uostamiestyje šoktelėjo 7 punktais“, − komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Nuomos pajamingumas − stabilus

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas išlieka arti istorinio vidurkio. Tai rodo, kad, priešingai nei prieš dešimtmetį, būsto rinka vystosi tvariai ir perkaitimo ženklų nėra. 

Pasak N. Mačiulio, nuomos pajamingumas rodo, kokią buto įsigijimo kainos dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos. Vilniuje šiuo metu nuomos pajamingumas siekia apie 6 proc., Klaipėdoje 6,7 proc., Kaune – apie 7,7 procento. Panašiu tempu didėjančios butų ir jų nuomos kainos rodo, kad kainų pokyčius lemia ne spekuliacijos, o reali būsto paklausa.

„Tolimesnį butų sandorių skaičiaus ir kainų augimą skatina ne tik sparčiai didėjančios gyventojų pajamos, bet ir gerėjančios demografinės tendencijos. Šiemet į Lietuvą atvyko beveik 3 tūkst. daugiau gyventojų nei išvyko iš šalies, ir teigiamos migracijos tendencijos nustelbė neigiamas natūralias gyventojų kaitos tendencijas. Pastaruosius du mėnesius po labai ilgos pertraukos gyventojų skaičius Lietuvoje pradėjo didėti“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Būsto kainoms įtakos turės išoriniai veiksniai, palūkanos išliks žemos

Pasak N. Mačiulio, vertinant gyventojų pajamų ir demografines tendencijas, galima tikėtis, kad sandorių skaičius išliks arti istorinių aukštumų, o kainos toliau pamažu didės. 

„Vis tik pagrindiniu būsto rinkos tendencijų veiksniu tampa nuo mūsų nepriklausantys procesai. Didėjanti įtampa tarp JAV ir Kinijos gali toliau slopinti ne tik pasaulinę prekybą ir Lietuvos eksporto augimą, bet ir gyventojų lūkesčius bei norą įsigyti būstą“, − pabrėžia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad tuo pačiu metu didesnis ekonomikos augimo neapibrėžtumas verčia centrinius bankus atidėti palūkanų didinimo planus ar net ieškoti papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.

„Europos centrinis bankas palūkanų žada nedidinti bent iki kitų metų vasaros, todėl skolinimosi sąlygos ir toliau išliks palankios. Šiemet vidutinės būsto paskolos palūkanos Lietuvoje siekė 2,5 procento. Palyginimui, Latvijoje ir Estijoje jos buvo šiek tiek didesnės ir siekė, atitinkamai, 2,9 ir 2,8 procento“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka šeima, kurios pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Šeima butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto 30 metų trukmės paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jos mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį – būstas šeimai tampa lengviau įperkamas.

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top