ECB leisdamas laikyti bankui pinigus palūkanoms jų siūlo -0,4%. Kitaip tariant, bankui tokiomis sąlygomis neverta laikyti pinigų ECB ir bankas turėtų juos "įdarbinti" kitaip: teikdamas kreditus, investuodamas į kitus vertybinius popierius, fondus ir kt.

ECB taikoma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma šiuo metu sudaro rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, sudaro minus 0,4 proc., o tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke.

ECB vadovybė anksčiau žadėjo normų nekeisti iki šių metų pabaigos ir ekspertai mano, jog nėra svarių priežasčių, kurios euro zonos centrinį banką galėtų paskatinti atsisakyti šio pažado.

Tačiau gali pasikeisti arba po posėdžio skelbiamo pareiškimo tonas, arba tolesnio pinigų politikos kurso prognozės.

„Pabendravus su investuotojais, galima daryti išvadą, jog rinkoje jau laukiama gana „balandiško“ ECB posėdžio, tačiau tai yra veikiau susiję su pareiškimais, o ne su realiais veiksmais, – pažymi JAV banko „Bank of America Merrill Lynch“ analitikai. – Manome, jog nusistovėjęs žemas euro kursas tenkina ECB vadovą Mario Draghi (Marijų Dragį), tačiau tuo atveju, jeigu jis praneš apie galimybę imtis naujų skatinamųjų priemonių, euras gali dar labiau atpigti.“

Ekspertų nuomone, M. Draghi pareiškimų tonas bus mažų mažiausiai atsargus. Kad jis vengs ryžtingesnių pareiškimų, rodo silpni euro zonos statistiniai duomenys, įskaitant duomenis apie mažmeninės prekybos apyvartos Vokietijoje mažėjimą ir apie Europos automobilių rinkos nuosmukį, taip pat neapibrėžtumas pasaulio prekyboje.

Be sprendimo dėl normų, ECB ketvirtadienį paskelbs atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes.

Japonijos finansų maklerio įmonės „Nomura“ eksperto George‘o Buckley (Džordžo Baklio) nuomone, ECB pernelyg pesimistiškai vertina euro zonos ekonomikos augimo 2019 metais perspektyvas ir pernelyg optimistiškai žvelgia į ateitį.

Analitikas spėja, jog euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio 2019 metais prognozę ECB gali padidinti nuo kovą numatytų 1,1 proc. iki 1,2 procento. Tačiau BVP augimo 2020 ir 2021 metais prognozės nebus pakeistos ir toliau sudarys atitinkamai 1,5 ir 1,6 procento.

Euro zonos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paūgėjo 0,4 proc., o jo metinis prieaugis sudarė 1,2 proc. ir augimas buvo spartesnis negu paskutinį 2018 metų ketvirtį.

Tuo tarpu bendroji metinė infliacija bendros valiutos bloke gegužę sudarė 1,2 proc., o grynoji metinė infliacija smuko iki 0,8 proc., dar nutolusi nuo tikslinio 2 proc. lygio.

Naujosios prognozės bus pirmosios, kurios bus sudarytos vadovaujant naujajam ECB vyriausiajam ekonomistui Philipui Lane‘ui (Filipui Leinui), kuris šiame poste pakeitė Peterį Praetą (Peterį Pratą).

Be to, investuotojai tikisi, jog ECB paviešins išsamią informaciją apie vadinamąją trečiąją tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (TITRO-III), apie kurią buvo paskelbta kovo mėnesį.

Pagal šią programą, kuria siekiama euro zonoje skatinti skolinimą, bankams dalijamos pigios paskolos, tačiau reikalaujama šias lėšas skirti realiojo ekonomikos sektoriaus kreditavimui.

„Manome, jog naujosios TITRO serijos sąlygos bus ne tokios dosnios kaip ankstesniosios“, – prognozuoja Prancūzijos banko „Societe Generale“ ekonomistas Anatolijus Anenkovas.

ECB pranešimas apie posėdžio rezultatus bus paskelbtas 14 val. 45 min., o 15 val. 30 min. prasidės tradicinė M. Draghi spaudos konferencija.

Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba šįkart posėdį rengia Vilniuje.

Lietuvos sostinėje posėdis rengiamas pirmą kartą, anksčiau jie vyko Taline ir Rygoje.