Kreditų akcija - pirmas kreditas nemokamai

Lietuviai vis dažniau kaupia pinigus kredito unijose ir bankuose

Gyventojai bankuose ir kredito unijose kaupia dažniau, nei grynaisiais pinigais namuose. Tai rodo naujausia Lietuvos banko statistika.

namu ukiu taupymas

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių namų ūkių (77 %) savo finansinę padėtį vertina vidutiniškai arba gerai. Palankiausiai savo finansinę padėtį įvertino didmiesčiuose gyvenantys namų ūkiai (81 %) bei vidutinio amžiaus (30–49 m.) namų ūkiai3 (85 %). 5 proc. respondentų teigė, kad turimų pinigų nepakanka net maistui, o namų ūkių, teigiančių, kad pinigų maistui pakanka, tačiau sunku nusipirkti drabužių, dalis sumažėjo nuo 19 iki 17 proc.

Atitinkamai nuo 41 iki 43 proc. išaugo dalis atsakiusiųjų, kad drabužiams bei maistui pinigų pakanka, bet pristinga brangesniam pirkiniui. Aštuoni iš dešimties respondentų planuoja pajamas ir septyni iš dešimties siekia sutaupyti. Palyginti su ankstesnės apklausos duomenimis, taupančiųjų namų ūkių dalis išaugo 3 proc. p. ir pagal naujausius rezultatus siekia beveik 69 proc.

Per mėnesį sutaupoma vidutinė pinigų suma reikšmingai nesikeitė – vis dar dažniausiai sutaupoma suma sudaro 31–150 Eur, taip teigia beveik 38 proc. respondentų, kuriems per pastaruosius 6 mėn. pavyko sutaupyti. Beveik 4 proc. p. sumažėjo sutaupančiųjų nuo 151 iki 300 Eur per mėnesį (21 %), tačiau atitinkamai išaugo dalis teigiančiųjų, kad pavyksta sutaupyti nuo 301 iki 600 Eur per mėnesį (15 %). Svarbiausios taupymo priežastys tebėra nenumatytos išlaidos ateityje (61 %) bei galimas finansinės būklės pablogėjimas (52 %). Pastarasis veiksnys aktualesnis vyresnio amžiaus grupei priklausantiems namų ūkiams (50 m. ir vyresni), o jaunesni namų ūkiai (18–29 m.) šią priežastį įvardijo dvigubai rečiau.

Pastaraisiais metais pastebimi reikšmingi pokyčiai pasirenkant taupymo ir investavimo priemones. Grynųjų pinigų taupymą namuose (40 %) keičia sąskaitos bankuose bei kredito unijose (65 %). Trečia populiariausia priemonė tebėra pensijų fondai, ją renkasi 35 proc. taupančiųjų. Taip pat reikšmingą dalį sudaro gyvybės draudimas4 , terminuotieji indėliai bankuose arba kredito unijose bei nekilnojamasis turtas (atitinkamai 28, 16 ir 12 %).

Apie du trečdalius apklaustų namų ūkių pageidautų uždirbti daugiau, nei šiuo metu gauna, kad būtų patenkinti gyvenimo sąlygomis Lietuvoje (žr. 5 pav.). Keturi iš dešimties respondentų nurodė 801–1 600 Eur, kaip mažiausias reikiamas pajamas (į rankas), kad bent dalį lėšų būtų galima atsidėti taupymui. O trečdalis apklaustųjų pageidautų uždirbti ir daugiau kaip 1 600 Eur. Vertinant turimų finansinių įsipareigojimų naštą, beveik pusė apklaustųjų (47 %) teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta, tačiau šis požiūris išsiskiria tarp skirtingų amžiaus grupių. Kaip naštą finansinius įsipareigojimus vertina šeši iš dešimties 50 m. ir vyresni namų ūkiai, o jaunesnio amžiaus grupėse taip teigia keturi iš dešimties apklaustųjų.

Didesnė dalis apklaustųjų (35 %) mano, kad šiuo metu yra palankesnis metas parduoti būstą, nei jį įsigyti (žr. 16 pav.). O manančių, kad būstą reikėtų pirkti, dalis siekia beveik 28 %. Kaip ir anksčiau, kiek daugiau nei pusė gyventojų (54 %) vis dar tikisi būsto kainų kilimo per artimiausius 12 mėn. ir tik 13 proc. mano, kad kainos mažės. Beveik pusė respondentų per artimiausius 6 mėn. tikisi, kad pajamos nepakis, o išlaidos – didės (žr. 18 ir 19 pav.). Vertinant veiksnius, kelsiančius didžiausią susirūpinimą namų ūkiams per artimiausius 6 mėn., išaugo nerimas dėl darbo praradimo (taip teigė 16 % apklaustųjų). Pastaruoju metu taip pat dažniau įvardijama turimų paskolų grąžinimo našta (7 %) bei sumažėjusios pajamos (12 %). Atitinkamai sumažėjo dalis nerimaujančių dėl augančių maisto produktų (25 %) bei kuro (7 %) kainų.

 

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top