S. Jakeliūnas įtaria bankus manipuliavus paskolų palūkanomis krizės laikotarpiu

Paskolų normų nustatymui tuo metu buvo naudojamas "Vilibor" tarpbankinių palūkanų indeksas. Būtent jo manipuliavimu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ir įtaria bankus.

skola

„Kilo daugybė klausimų ir abejonių, ar bankai, veikiantys Lietuvoje, nemanipuliavo ta informacija („Vilibor“ indeksu – BNS), siekdami sau naudos ar bandydami išspręsti savo problemas. Tokių įtarimų yra, analizė kurią atlikau, rodo, kad pagrindo įtarti ir pradėti kažkokį tyrimą tikrai yra“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Pasak jo, „Vilibor“ indekso pagrindu buvo skaičiuojamos palūkanų normos gyventojams, ėmusiems ir vartojimo paskolas, ir būsto paskolas, todėl šio rodiklio šuolis 2008 metų pabaigoje ir 2009 metais sukėlė didžiulius kaštus žmonėms, kurie elgėsi atsakingai ir skolinosi litais – valiuta, kuria tuomet pajamas gavo absoliuti dauguma šalies gyventojų.

„Jų paskolos aptarnavimo išlaidos išaugo nuo kelių šimtų litų per mėnesį ir viršijo tūkstantį. Tada vyko pajamų sumažėjimas drastiškas, nedarbas ir panašiai. (...) Kiekviena šeima galėjo patirti papildomai per dešimties metų laikotarpį ir, tikėtina, patirs ateityje palūkanų sąnaudų nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Galbūt, sakykime, apie dešimt (tūkst. – BNS)“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

Pasak jo, BFK pernai gruodį Lietuvos banko paprašė atsakyti, ar centrinis bankas yra atlikęs „Vilibor“ nustatymo metodikos objektyvumo tyrimą ir galimą žalą būsto paskolas paėmusiems gyventojams, tačiau LB esą tik atsakė, kad „Vilibor“ atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.

„Tačiau (man – BNS) pateikusio informaciją žmogaus vertinimu, ir aš su tuo visiškai sutinku, (...) parengtu (Lietuvos banko – BNS) raštu sąmoningai išvengta pateikti prašomą esminę informaciją, o pateikiami vien vertinimai, kuriais ginami bankų sprendimai dėl Vilibor. Nepateikiama jokios informacijos apie galimą žalą būsto paskolų gavėjams, nors tas klausimas buvo suformuluotas“, – tvirtino S. Jakeliūnas.

„Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui“, – pridūrė BFK vadovas.

Jo teigimu, tokią išvadą galima daryti, nes Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko iniciatyva 2012 metais atliktas tyrimas centrinio banko viduje, kurio ataskaitoje konstatuota, kad dėl drastiškai išaugusio „Vilibor“ rodiklio nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų pradžios skolininkai galėjo sumokėti 700 mln. litų (apie 200 mln. eurų) papildomų palūkanų.

„Apie 5–6 mlrd. litų (1,4–1,7 mlrd. eurų – BNS) vertės paskolų buvo konvertuota iš litų į eurus, skolininkams prisiimant valiutos kurso riziką. Paskolų valiutą pakeitusių klientų vidutinės kredito maržos buvo padidintos nuo prieš tai buvusio 1 proc. punkto iki 3 punktų ir šis padidėjimas skolininkams kainuoja apie 100 mln. litų (29 mln. eurų – BNS) per metus“, – LB ataskaitą citavo S. Jakeliūnas.

Jo teigimu, paskolos valiutą galėjo pakeisti 30–40 tūkst. gyventojų, todėl bendra jų per dešimtmetį permokėtų palūkanų suma gali siekti iki 500 mln. eurų.

S. Jakeliūnas neatskleidė šaltinio, pateikusio Lietuvos banko viduje atlikto tyrimo ataskaitą, tačiau neneigė, kad ji gauta neoficialiai.

„Aš kol kas negalėsiu ataskaitos pateikti viešai, nes tai nėra oficialiai gauta informacija, bet ji yra labai esminė. (...) Aš labai dėkingas žmonėms, kurie teikia tą informaciją“, – sakė S. Jakeliūnas.

Vėliau vykusioje spaudos konferencijoje su premjeru S. Jakeliūnas pripažino, kad oficialiai nesikreipė į Lietuvos banką, prašydamas pateikti šią ataskaitą.

„Šios informacijos, kuri jau yra pateikta, bet neoficialiu būdu, aš neprašiau, bet aš spėjau, kad Lietuvos bankas (...) pagal savo kompetenciją ir mandatą turėjo įvertinti tuos visus procesus. Tą prielaidą pasirodo dariau neklysdamas“, – aiškino S. Jakeliūnas.

Jis priminė, kad 2012 metais prasidėjo ir iki šiol tebesitęsia tarptautinis skandalas dėl kartelinių susitarimų ir manipuliavimo LIBOR palūkanomis, dėl kurio didžiulės baudos buvo skirtos Vokietijos „Deutsche Bank“, Šveicarijos UBS bei kitoms didelėms finansų grupėms.

Top