Lietuvos bankas reakcija į LR Seimo nutarimą dėl Revolut bank pakartotinės patikros kaip grėsmės nacionaliniam saugumui. Rašte išdėstoma banko pozicija dėl naujojo Lietuvos rinkos žaidėjo, metų pradžioje gavusio specializuoto banko licenciją.

Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai atlikti Revolut patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“ projektu ir reaguodami į su Lietuvos banko veikla susijusius nepagrįstus teiginius, pateikiame Lietuvos banko poziciją dėl motyvų, kuriais yra grindžiamas nutarimo projekte pateikiamas siūlymas. 

1. Pateiktus nutarimo projekto teiginius apie Lietuvos banko pirmininko galimai darytą įtaką Komisijos pirmininko nuomonei apie Revolut vertiname kaip viešą tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą. Nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra bandę daryti ar darę įtaką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai ar šios komisijos pirmininkui.

2. Nėra jokio pagrindo ar prielaidų teigti, kad Lietuvos bankas gali būti politiškai pažeidžiamas. Teiginius, kad “Lietuvos bankas gali būti politiškai pažeidžiamas dėl savo vaidmens kviečiant Revolut į Lietuvą ir dėl galimo dvejopų standartų taikymo tarpininkaujant licencijos Revolut išdavimo procese“ vertiname kaip tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą. Nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra kvietę Revolut Technologies, UAB į Lietuvą, taip pat netaikė dvejopų standartų tarpininkaujant licencijos Revolut Bank, UAB išdavimo procese. 

Lietuvos banke yra sukurta Newcomer programa, pagal kurią potencialūs finansų rinkos dalyviai yra konsultuojami dėl veiklos galimybių Lietuvoje. Pagal šią programą konsultacijos buvo teikiamos ir Revolut Technologies, UAB atstovams. Lietuvos bankas, vertindamas Revolut Technologies, UAB paraišką dėl specializuoto banko licencijos suteikimo, išanalizavo su šios įmonės vykdoma ir numatoma vykdyti veikla susijusią informaciją, kurios pagrindu buvo padaryta išvada, kad šios finansų įstaigos veikla nei šiuo metu, nei vidutinio laikotarpio perspektyvoje sisteminės rizikos šalies indėlių sistemai ar finansų sistemos stabilumui nekelia. Jei tokios rizikos būtų buvusios identifikuotos, licencija nebūtų buvusi išduota.

Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo priėmė Europos Centrinis Bankas, kuris taip pat kartu su Lietuvos banku vertino galimas rizikas. Priimtas sprendimas išduoti licenciją rodo, kad nei Europos Centrinis Bankas, nei Bendras priežiūros mechanizmas (Single Supervisory Mechanism, SSM), nei Lietuvos bankas neįžvelgė rizikų Lietuvos indėlių draudimo sistemai ar grėsmių šalies finansiniam stabilumui ar kitų galimų rizikų.  

3.  Teiginys, kad Revolut Bank, UAB priežiūra pareikalaus neproporcingų Lietuvos institucijų išteklių, yra nepagrįstas ir prieštarauja 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimui patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurios 192.10 papunktyje pažymėta, kad skaitmeninių inovacijų paslaugų ir produktų bei finansinių technologijų kūrimo ir eksporto skatinimas bus vienas iš pagrindinių dabartinės Vyriausybės prioritetų. 

Atitinkamai Lietuvos Respublikos finansų ministras, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, darbą 4.2.11 ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. pasitarimo protokolu Nr. 14 dėl antro klausimo „Dėl pasiūlymų Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl finansinių technologijų (FinTech) industrijos plėtros Lietuvoje“, 2017 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-185 patvirtino finansinių technologijų (FinTech) industrijos plėtros Lietuvoje veiksmų planą, t. y. Lietuvos valstybės institucijos yra aprobavusios FinTech industrijos įmonių plėtrą Lietuvoje, atitinkamai tai reikalauja papildomų valstybės institucijų kaštų, tačiau nė viename nurodytame teisės akte nėra apibrėžta, kada kaštai/ištekliai laikytini proporcingi, lyginant su finansų rinkos dalyvio veiklos rizikos ir naudos balansu. 

Taip pat informuojame, kad Revolut Bank, UAB ketina plėtoti nesudėtingą verslo modelį, pagrįstą klientų indėlių rinkimu ir vartojimo paskolų teikimu, t. y. bankas teiks daug mažų sumų paskolų ir jo portfelis bus gerai diversifikuotas paskolų dydžio prasme. Atsižvelgiant į banko verslo modelio nesudėtingumą ir numatomą verslo plėtrą nėra pagrindo tvirtinti, kad banko veiklai prižiūrėti būtų reikalingi ypač dideli ir neproporcingi priežiūros institucijos ištekliai.

4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, mes laikomės nuomonės, kad nutarimo projekte išdėstyti teiginiai yra asmeninė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonė, grįsta subjektyvia ir angažuota aplinkybių interpretacija, prasilenkiančia su faktais ir objektyvia tikrove. Jos skleidimą vertiname kaip kryptingą ir sąmoningą nepasitikėjimo valstybės institucijomis (Komisijos darbe dalyvavo 14 valstybės institucijų) kurstymą.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas