Bankų Lietuvoje pelnas - rekordinis

Per pastaruosius 12 metų šis pelnas buvo didžiausias. Bankai uždirbo beveik 358 mln pelno. Tai yra beveik 50% daugiau, nei užpernai. Tai didžiausias skaičius nuo 2007 metų, kuomet bankai kartu uždirbo 370 mln eurų pelno.

banku pelnasą

„Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po dviejų nuostolingų metų, kurie buvo gerokai seniai (2009-2010 metais), bankai nuolatos auginosi pelną“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas. 2009 metais šalies bankai patyrė 1,073 mlrd. eurų bendrų nuostolių, 2010 metais – 70,3 mln. eurų.

Beveik du trečdalius veiklos pajamų pernai lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos (augo 16 proc. iki 469,5 mln. eurų), taip pat didėjo ir grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 11 proc. iki 227 mln. eurų. Centrinio banko teigimu, bankų sektorius šiuos metus pradėjo atsinaujinęs, o pernai bankai dosniai skolino ir iš šios veiklos uždirbo didžiąją pelno dalį.

Augo bankų turtas, jų kapitalo būklė buvo tvari. Bankų bendras turtas pernai augo 4,7 proc. iki 28,6 mlrd. eurų, įsipareigojimai (86 proc. jų sudaro indėliai) – 4,5 proc. iki beveik 26 mlrd. eurų. Praėjusiais metais bankai ir jų filialai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 45 mln. eurų pelno mokesčio. Augo skolinimas gyventojams Gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai.

Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4 proc. – iki 9,5 mlrd. eurų, skolinimas verslui – 4,8 proc. – iki 9,7 mlrd. eurų. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. eurų, verslui – beveik 450 mln. eurų. Bendra paskolų vertė padidėjo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų). Pasak centrinio banko, mažesnį bendrą augimą lėmė tai, kad valdžios sektoriaus institucijoms suteiktų paskolų vertė sumažėjo penktadaliu.

Pagrindinė bankų skolinimo varomoji jėga liko nepakitusi – bankai daugiausia finansavo būsto įsigijimą, šios paskolos sudarė 80 proc. visų gyventojams teiktų paskolų. Per metus gyventojams suteiktų būsto paskolų vertė išaugo beveik 550 mln. eurų, arba beveik 8 proc. Nepaisant žemų palūkanų normų aplinkos, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų.

Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių. „2018 metų pradžioje pastebėjome palūkanų augimą, jos pernai paaugo maždaug 0,2 procentinio punkto. Kokios priežastys lėmė?

ECB, žinote paskutinį sprendimą, mažų palūkanų aplinka toliau išlieka iki pat šių metų galo. Manome, kad pagrindinis faktorius dėl palūkanų augimo yra pirmiausia susijęs su bankų koncentracija. Tai yra, koncentracinė galia bankuose didėja“, – teigė V. Vasiliauskas. Jis pridūrė, kad nors „virš potencialo“ auganti Lietuvos ekonomika ir bankų sektoriaus koncentracija augina palūkanos, jos yra istoriškai mažiausios, kalbant apie po finansų krizės buvusias palūkanas. Be to, šiuo metu stebima tendencija, kad jų augimas sustojo.

Bankų sektoriuje – nauji dalyviai Apžvelgdamas šalies bankų sektoriuje vykstančius pokyčius, Lietuvos banko vadovas sakė, kad jame pasirodė naujų dalyvių. Praėjusių metų pabaigoje Europos Centrinis Bankas (ECB) išdavė pirmąsias Lietuvoje tris specializuoto banko licencijas, vienas tokių bankų – „Mano bankas“ – jau veikia. Kitos dvi licencijos išduotos bendrovėms „European Merchant“ ir „Revolut Bank“. 2018 metais į Lietuvos banką kreipėsi 40 potencialių rinkos dalyvių.

„Tikrai atsakingai žiūrime į licencijavimo procesą, verslo planus ir pakankamai konservatyviai vertiname naujų rinkos žaidėjų galimybes (...) Tie specializuoti bankai, numatomas bendras jų turtas, mes tikimės, šie metai bus apie 94 mln. eurų, 2020-aisiais – 135 mln. eurų, 2021–aisiais (...) – 162 mln. eurų“, – antradienį sakė V. Vasiliauskas. Dabar šalyje banko arba specializuoto banko licencijas turi 7 bankai, o kaip užsienio bankų filialai veikia 9 bankai. Tai trimis rinkos dalyviais daugiau nei pernai.

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 5 paraiškas: iš jų viena – dėl banko, kitos – dėl specializuoto banko licencijų. Pinigų plovimo prevencija prasideda bankuose V. Vasiliauskas pabrėžė, kad kalbant apie pinigų plovimo prevenciją, reikia turėti omenyje, kad už ją visų pirma atsakingi patys bankai. „Pirma fronto linija yra komerciniai bankai. Antra fronto linija – Lietuvos bankas (...). Ir galiausiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) (...) – labai glaudžiai bendradarbiaujame su FNTT.

2017 metais atlikome apie 9 inspektavimus dėl pinigų plovimo prevencijos, 3 iš jų buvo su FNTT. Pernai 4, o iš jų 2 su FNTT“, – sakė V. Vasiliauskas. Jis nurodė, kad Lietuvos bankų sektorius niekada neturėjo „apetito“ nerezidentų verslui, pinigams. LB nurodo, kad Lietuvoje – mažiausiai užsienio piliečių ir įmonių (nerezidentų) indėlių Baltijos regione.

Pasak V. Vasiliausko, nėra indikacijų, kad pastaruoju metu kilę skandalai dėl galimo pinigų plovimo, lemtų Švedijos bankų traukimąsi iš Baltijos rinkų. „Apie pasitraukimą tikrai nedrįsčiau kalbėti (...) Mes bent jau tokios indikacijos nematėme (...) Bet vėlgi, atsakant, ar ramu, tai be abejo, kad neramu. Nes koncentracija tikrai nemenka, ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai“, – aiškino V. Vasiliauskas.

Top