Karo nualintam Iranui nafta yra svarbesnė nei oras - ji sudaro beveik visą eksportą. Tad jis - pagrindinis Irano ekonomikos variklis, kurio kainai kylant šalis gali išsikapstyti iš ekonomikos sąstingio. Deja, šiuo metu naftos kainos yra vienos mažiausių per pastaruosius metus. Net, jei naftos kainos būtų palankesnės, greitai ekonomikos nepadės atstatyti. Šalyje beveik du milijonai žmonių dar negrįžo namo ir keli ekonomikai svarbūs IS valdyti miestai visiškai sugriauti.

Naftos kainų kritimas 2018 metų pabaigoje sudavė skaudų smūgį sąstingio alinamai Irako ekonomikai ir sukėlė grėsmę vyriausybės galimybėms atkurti šalies ūkį po karo su „Islamo valstybe“ (IS) pasivadinusia džihadistų grupuote bei užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą regionams, per kuriuos pastaruoju metu nuvilnijo protestų banga.

Spalio mėnesį „Brent“ rūšies naftos kaina buvo perkopusi 85 JAV dolerių už barelį kartelę, tačiau po to smuko į žemesnius nei 55 JAV dolerių už barelį lygius, o tokiai šaliai kaip Irakas, kuri 95 proc. savo įplaukų gauna iš naftos eksporto, tai yra itin nepalanku.

Spalio mėnesį parlamentui pateiktame 111,9 mlrd. JAV dolerių biudžeto projekte buvo numatyta, kad šalis 2019 metais eksportuos po 3,8 mln. barelių per dieną, o barelio kaina sieks 56 JAV dolerius. Projekte taip pat buvo nustatyta, kad išlaidos 2019 metais padidės 23 proc., o deficitas sudarys 22,8 mlrd. JAV dolerių.

Tačiau to nepakaks net pradėti vykdyti didžiulę užduotį atstatyti šalį po ilgų metų karo. Jungtinių Tautų vertinimais, grįžti į savo namus dar turi apie 1,8 mln. žmonių. Mosulas, antras pagal dydį šalies miestas, yra iš dalies sugriautas – kaip ir daugelis kitų miestų, miestelių ir kaimų, kuriuos kadaise buvo užėmę IS kovotojai.

Irako planavimo ministerijos skaičiavimais, atstatymui Irakui reikia apytikriai 88 mlrd. JAV dolerių. Vasario mėnesį rėmėjai Kuveite vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime pažadėjo skirti

30 mlrd. JAV dolerių paskolų ir investicijų, tačiau pažanga vykdant šiuos pažadus iki šiol buvo menka.

Tuo tarpu naftos turtingoje pietinėje Irako dalyje pastaraisiais mėnesiais pasipylė protestai prieš nedarbą ir prastas viešąsias paslaugas. Šalyje nuolat sutrinka elektros energijos tiekimas, o vandentiekio vanduo pietuose yra visiškai netinkamas gerti.