Vyriausybė iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2018 metais pasiskolino daugiau kaip milijardą eurų

LR Vyriausybė šiais metais iš gyventojų bei įmonių (Lietuvos vidaus rinkoje) pasiskolino daugiau kaip vieną milijardą eurų. Įspūdingą sumą vidaus rinkoje pavyko surinkti išplatinus ilgalaikes obligacijas. Kreditavimas, kuomet yra išleidžiami skolos vertybiniai popieriai (obligacijos), paprastai yra kur kas pigesnis būdas pritraukti reikiamų lėšų.

pinigu skaiciavimas

Vyriausybė vidaus rinkoje šiemet skolinosi aktyviai – aukcionuose išplatintų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) nominali vertė viršijo 1 mlrd. eurų ir buvo maždaug ketvirtadaliu didesnė nei 2017-aisiais. Šiemet vidaus rinkoje tradiciškai platintos tik ilgalaikės Vyriausybės obligacijos.

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktoriaus Audriaus Želionio teigimu, dar po 30 mln. eurų šiemet pasiskolinta iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo banko, tuo metu planuota 300 mln. eurų paskola iš Europos investicijų banko (EIB) perkelta į 2019 metus.

„Reikia išskirti ir tai, kad šiemet vasarį mes išpirkome 1,3 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją, tam panaudodami dar 2017 metais pasiskolintas lėšas. Todėl mūsų valstybės skolos santykis su BVP sumažėjo nuo daugiau kaip 39 proc. iki 34,8 procento. Tiesa, 2020-ųjų vasarį vėl turėsime euroobligacijų išpirkimą, tam taip pat bandysime skolintis iš anksto ir tai turės įtakos kitų metų skolos ir BVP santykiui“, – BNS sakė A. Želionis.

Skolinimo vidaus rinkoje planai šiemet įgyvendinti sėkmingai

Vidaus rinkoje VVP nominalia verte šiemet išplatinta už 1,043 mlrd. eurų - 25,7 proc. daugiau nei 2017 metais (829,5 mln. eurų). Paskutinis VVP aukcionas įvyko gruodžio 10 dieną ir daugiau šiemet jų rengti neketinama.

„Manau, kad šių metų skolinimosi planus pavyko įgyvendinti sėkmingai, viskas pakankamai neblogai vyko, o išskirtinis faktas yra tai, kad mes pirmą kartą išleidome žaliąsias obligacijas. Tai buvo ir mums patiems labai įdomi patirtis, o klimato kaitos klausimams skiriant vis didesnį dėmesį šis inovatyvus Lietuvos žingsnis buvo pastebėtas ir sulaukė plataus atgarsio“, – BNS sakė A. Želionis.

Pasak SEB banko Kapitalo rinkos skyriaus vadovo Pauliaus Žurausko, Finansų ministerija vietinėje kapitalo rinkoje šiemet buvo aktyvi ir skolinosi sėkmingai, tačiau paklausos ir pasiūlos santykis (angliškai bid to cover ratio), pernai buvęs 3,1 karto, šiemet sumažėjo iki 2,3 karto.

„Vietos investuotojai šiemet sulaukė daugiau pasiūlos iš kitų emitentų, nes skolinimosi apimtis nuo 150 mln. iki 330 mln. eurų padidino Latvija, tiesioginė Lietuvos konkurentė skolinantis vietinėje rinkoje, taip pat stambios Baltijos šalių įmonės, tokios kaip „Maxima grupė“, „Lietuvos Energija“, „Luminor“ bei „Elering“. Šių įmonių bendras skolinimasis kapitalo rinkoje siekė beveik 1,2 mlrd eurų, o Baltijos šalių investuotojai itin aktyviai dalyvavo minėtuose siūlymuose“, – BNS teigė P. Žurauskas.

Vidaus rinkoje aktyviausiai skolintasi pirmąjį ketvirtį, kai VVP nominalia verte išplatinta už 310 mln. eurų (29,7 proc. visų šiemet išplatintų VVP), o pasyviausias buvo ketvirtasis ketvirtis, per kurį jų išplatinta už 154 mln. eurų (14,8 proc.). Antrąjį ir trečiąjį ketvirtį VVP išplatinta atitinkamai už 300 ir 279 mln. eurų (28,8 proc. ir 26,7 proc.).

Pasak A. Želionio, skirtingas skolinimosi apimtis lemia nuolatinis pinigų srautų valdymas bei prognozuojamas lėšų poreikis. Atsižvelgiant į tai yra planuojamas tiek aukcionų skaičius, tiek platinamų obligacijų trukmė.

„Laikomės strategijos vidaus rinkoje skolintis nuosekliai, vykdomi kassavaitiniai aukcionai (...) Siekiame būti skaidrūs ir matomi“, – tvirtino A. Želionis.

Tuo metu P. Žurauskas pažymėjo, kad antroje metų pusėje dėl neigiamų tendencijų tarptautinėje kapitalo rinkoje bei artėjančios ECB obligacijų supirkimo programos pabaigos bendros investuotojų nuotaikos pablogėjo.

„Tai buvo juntama ketvirtąjį ketvirtį ir šios nuotaikos ryškiausiai atsiskleidė ilgalaikių 10 metų trukmės VVP aukcionų rezultatuose“, – pabrėžė P. Žurauskas.

Pirmajame šiemet surengtame aukcione buvo užfiksuotos neigiamos palūkanos, tačiau vėliau jos nebesikartojo. A. Želionio teigimu, Lietuvoje platinamų VVP palūkanos priklauso nuo bendrų euro zonos tendencijų.

„Esame bendros rinkos erdvėje, nesame kažkur šone stovintys. Lietuvos vidaus rinkoje pelningumo kreivės gal ir yra šiek tiek aukštesnės, bet tai mums suteikia investuotojų pasirinkimo alternatyvą“, – sakė A. Želionis.

P. Žurausko teigimu, VVP pajamingumui didžiausios įtakos turi Vokietijos obligacijų palūkanų, laikomų etaloninėmis (benchmark), pokytis bei kredito premijos, mokamos už Lietuvos obligacijas, dydis.

„Vokietijos dešimties metų obligacijų palūkanos dabar yra 0,25 proc. – labai keistai žemos, įvertinus tai, kad baigiasi kiekybinio skatinimo programa ir labai aiškiai girdisi kalbos, jog kitais metais Europos Centrinis Bankas labai rimtai svarstys dėl palūkanų didinimo. Tai turėtų didinti ilgalaikių obligacijų palūkanas, matyt, išsiskiria skirtingas rinkos ir ECB ekonomikos perspektyvų vertinimas, nežinomybė dėl jos ateities“, – teigė P. Žurauskas.

Tuo metu kredito premijos, tvyrant netikrumui dėl ekonomikos perspektyvų bei išaugusios obligacijų pasiūlos, per paskutinį ketvirtį gana ženkliai padidėjo.

„Lietuvos kredito rizikos premija nuo spalio yra padidėjusi apie 30 bazinių punktų (...). Reikia pažymėti ir tai, kad yra pakankamai didelė tikimybė, jog abu šie faktoriai – tiek Vokietijos obligacijų palūkanos, tiek kredito rizkos premija – kitąmet judės neigiami linkme ir skolinimasis Lietuvai brangs“, – sakė P. Žurauskas.

Paklausiausios išlieka trejų ir penkerių metų obligacijos

Per šiuos metus surengta 50 Vyriausybės obligacijų pirminio platinimo ir papildymo aukcionų. Obligacijų paklausa šiemet siekė 2,431 mlrd. eurų, aukcionuose patenkinta 42,9 proc. paklausos. Visi šiemet rengti VVP aukcionai įvyko.

A. Želionio teigimu, vidaus rinkoje populiariausios yra trejų ir penkerių metų trukmės obligacijos, kiek didesnio dėmesio sulaukia ir septynerių metų trukmės vertybiniai popieriai.

„Apetitas dešimties metų trukmės obligacijoms yra šiek tiek mažesnis, tačiau ir ši emisija šiemet pakankamai neblogai pildėsi. Iš likvidumo pusės, vidaus rinkoje platinamas obligacijų emisijų apimtis siekiama papildyti iki 200–300 mln. eurų“, – aiškino A. Želionis.

Finansų ministerija šiemet tradiciškai nerengė trumpalaikių, iki vienerių metų trukmės, iždo vekselių aukcionų – paskutinis toks aukcionas vyko 2015-ųjų sausio pabaigoje. Anot A. Želionio, kitąmet jie taip pat neplanuojami, tačiau visiškai šio instrumento neatsisakoma.

„Iždo vekseliai labiausiai buvo propaguojami krizės ir pokriziniu laikotarpiu, nes tuo metu ilgesnės trukmės nebuvo populiarios. Dabar siekis yra skolinimosi trukmes prailginti, turėti didesnę rizikos toleranciją. Šiemet, palyginti su 2017 metais, vidutinė aukcionų trukmė pailgėjo nuo 5,3 iki 5,6 metų“, – sakė A. Želionis.

Platindama taupymo lakštus, Finansų ministerija iš gyventojų ir nepelno įstaigų per dešimt šių metų mėnesių pasiskolino 5,8 mln. eurų. Anot A. Želionio, šis skolinimosi instrumentas taip pat nėra prioritetinis.

„Jie dabar yra, švelniai tariant, tokiame rusenančiame pavidale, esame sulaukę daug kritikos iš Valstybės kontrolės, kuriai šis instrumentas atrodo pakankamai brangus. Visgi atsisakyti jų nenorime, tai į gyventojus orientuotas instrumentas, bet turint omenyje, kad šiuo metu didesnių palūkanų pasiūlyti negalime, lakštų platinimo apimtys tikrai nėra didelės“, – teigė A. Želionis.

Pasak jo, neviešai vidaus rinkoje ministerija šiemet, kaip ir kelerius pastaruosius metus, nesiskolino.

„Tai dar vienas instrumentas, kurį turime savo arsenale, tačiau nenaudojame. Privatus skolinimasis buvo daugiau populiarus krizės laikotarpiu, dabar prioritetas skiriamas tradiciniams aukcionams“, – sakė A. Želionis.

Kitąmet vidaus rinkoje planuojama skolintis 1,2 mlrd. eurų, platinti euroobligacijas

2019 metais vidaus rinkoje leidžiant VVP bei mažmeniniams investuotojams skirtus taupymo lakštus, Vyriausybė planuoja pasiskolinti apie 1,16 mlrd. eurų. Aukcionuose investuotojams bus siūlomos 3 metų, 4–6 metų ir 7–10 metų likutinių trukmių obligacijos.

„Kitais metais vietinėje VVP rinkoje tikimės labai panašaus Finansų ministerijos aktyvumo. Džiugina ministerijos nuoseklumas, skaidrus aukcionų grafikas bei nesunkiai prognozuojamos kas savaitę rengiamų aukcionų apimtys bei terminai“, – teigė P. Žurauskas.

Pasak jo, prognozuojant kitus metus, reikia įvertinti mažėjantį Lietuvos banko interesą supirkti šalies VVP, reinvestuojant tik išsiperkančių emisijų lėšas.

„Dėl šio faktoriaus labai tikėtinas ilgalaikių 7-10 metų trukmės VVP pajamingumo augimas“, – prognozavo P. Žurauskas.

Užsienio rinkose kitąmet planuojama pasiskolinti apie 1,7 mlrd. eurų. Pasak A. Želionio, kol kas nežinoma, ar visą šią sumą bus bandoma pasiskolinti iš karto, ar per du kartus.

„Kol kas nėra vienareikšmiško atsakymo, sprendimus padiktuos rinkos. Dabartinės indikacijos, visų pirma Europos Centrinio Banko programos ( obligacijų pirkimo – BNS) pabaiga, Brexitas ir kiti dalykai. Daug tų rizikų įvardijama, todėl pirmasis pusmetis lyg ir galėtų būti patrauklus obligacijų platinimu, tačiau ir norinčių skolintis gali būti daug“, – sakė A. Želionis.

Tačiau, pasak jo, kadangi lėšų, kurios 2020-ųjų vasarį bus naudojamos euroobligacijoms išpirkti, sukaupti reikės iki metų pabaigos, ministerija turės galimybę stebėti rinką ir ieškoti „atvirtų langų“ obligacijoms platinti.

„Ar bandyti iš karto skolintis visą apimtį, ar skelti dalimis, kaip padarėme 2017 metais, priklausys nuo situacijos rinkose. Kol kas visas galimybes paliekame atviras. Tas pats ir dėl euroobligacijų trukmės – nors šiai dienai 10 metų užsienio kapitalo rinkose atrodo optimalus variantas, bet yra atviri ir 30 metų laikotarpiai. Gali būti platinamos naujos emisijos ar pildomos jau esamos, dėl visko dar bus diskutuojama“, – teigė A. Želionis.

Prognozuojamas finansavimo poreikis 2019 metais sudarys apie 3,21 mlrd. eurų, didžiausią jo dalį sudarys išankstinis 1,33 mlrd. eurų lėšų kaupimas euroobligacijoms 2020 metų vasarį išpirkti. Apie 0,87 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų 0,78 mlrd. eurų teks vidaus skolai ir 0,09 mlrd. eurų - užsienio skolai.

Numatoma, kad valstybės skola 2019 metų pabaigoje sudarys apie 17,8 mlrd. eurų, arba 37,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Atmetus euroobligacijų išpirkimui planuojamas iš anksto pasiskolinti lėšas, šis rodiklis sudarytų apie 35 procentus.

 

  • Kreditas internete sms žinute
  • Pirma paskola nemokamai
  • Mini paskolos internetu

 

  • Kreditai be registracijos mokesčio
  • Pirmas kreditas nemokamai
  • Pigūs kreditai visą parą
Top