Lietuvoje gyvenantiems piliečiams yra suteikiamos galimybės iš greitųjų kreditų davėjų gauti greitąjį kreditą net iki 10 000 eurų. Kai kuriais atvejais (pvz., paskolų refinansavimo) ši suma gali būti dar didesnė. Greitieji kreditai (skirtingai nuo bankų išduodamų vartojimo paskolų) apskritai yra prieinami bet kam, kuris atitinka elementariausias sąlygas. Tačiau ar žinote kiek žmonių naudojasi greitųjų kreditų paslaugomis? Ar žinote kokiomis sumomis jie skolinasi? Nors ši informacija yra lengvai pasiekiama Lietuvos Banko svetainėje, ji nėra plačiai išviešinama.

Taisydami šią situaciją, supažindinsime skaitytojus su svarbiausiais greitųjų kreditų rodikliais, kurie, tikimasi, leis geriau suprasti Lietuvoje susidariusią situaciją.

Mažėja besiskolinančių skaičius, bet auga paskolos sumos

Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 450 000 gyventojų, kurie turi aktyvių įsipareigojimų greitųjų kreditų davėjams. Nors šis skaičius iš tiesų yra milžiniškas, per pastaruosius metus šis skaičius gerokai sumažėjo. Mat prieš kiek daugiau nei porą metų – 2016 metų pradžioje – įsiskolinusių kredito bendrovėms gyventojų skaičius siekė daugiau nei 530 000. Tai rodo, kad didelė dalis gyventojų iki tol turėję greitųjų kreditų sėkmingai juos grąžino ir nebesikreipė dėl naujo greito kredito.

Tačiau mažėjant įsiskolinimų turinčių gyventojų skaičiui ženkliai augo vidutinio įsiskolinimo vertė. Jei 2016 metų pradžioje bendras visų Lietuvos gyventojų įsiskolinimų skaičius siekė “tik” 353 milijonus eurų, tai šių metų pabaigoje šis skaičius pasiekė rekordinę 517 milijonų eurų atžymą. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį bendra įsiskolinimų vertė paaugo daugiau nei 50%, o vidutinė suma tenkanti vienam įsipareigojimų turinčiam gyventojui – beveik padvigubėjo.

Augant ekonomikai – mažėja greitųjų vartojimo kreditų pradelsimų

Jau kelerius metus Lietuvos Bankui ir kitoms priežiūros institucijoms kovojant su pradelstų paskolų augimu, pastebimai pradėjo mažėjų jų skaičius. Pavyzdžiui, jei pažiūrėsime į 2016 metus, tai pastebėsime, kad daugiau nei 160 000 vartojimo kreditų buvo negrąžinami laiku. Didžioji jų dalis – 130 000 – buvo sudaryta iš kreditų, kuriuos vėluojama grąžinti ilgiau nei 90 dienų.

Palyginimui, šių metų pabaigoje viso labo tik kiek daugiau nei 81 000 greitųjų vartojimo kreditų nėra grąžinami laiku. Tai yra 50% sumažėjimas per kiek ilgesnį nei dviejų metų laikotarpį, kas yra didžiulis pasiekimas. Didžiausias sumažėjimas buvo pastebėtas ilgiausiai vėluojančių grąžinti žmonių tarpe: nuo minėtų 130 000 šis skaičius sumenko iki viso labo 49 000.

Lietuvos bankui ir toliau aktyviai kovojant su pradelstais greitaisiais kreditais, tikėtina, kad ateityje šis skaičius ir toliau turėtų mažėti. Prie to neabejotinai prisideda ir auganti Lietuvos ekonomika bei žemas nedarbo lygis.

Sparčiai auga tarpusavio skolinimo platformų populiarumas

Paskolos iš žmonių yra vidutiniškai net iki kelių kartų pigesnės už įprastus greituosius kreditus. Jie nėra išduodami taip lengvai, kaip pastarieji, tačiau pateikti prašymą jiems gauti visuomet apsimoka; juolab, kad atsakymas jums turėtų būti suteiktas dar tą pačią dieną.

Per pastaruosius porą metų, tarpusavio skolinimo platformų išduotų paskolų skaičius išaugo beveik 4 kartus. Žmonėms apsiprantant su šia inovatyvia idėja, paskolų iš žmonių skaičius turėtų tik augti. Prie to neabejotinai prisideda ne tik Lietuvos gyventojų finansinis išprūsimas ir patirtis, bet ir dar keletas svarbių faktorių.

Vienas iš jų yra praplėstas tokių platformų paslaugų asortimentas. Labai svarbu, kad daugelyje iš jų šiandien galima gauti ir paskolų refinansavimą bei kitų paskolų įsiskolinusiems. Taip pat prie to ženkliai prisideda ir smulkiųjų investuotojų susidomėjimas, kuris per pastaruosius porą metų taip pat išaugo beveik 4 kartus. Šiuo metu daugiau nei 20 000 investuotojų aktyviai skolina savo pinigus per šias platformas.

Užsakymo numeris: 20181218