Tarpusavio skolinimas, sutelktinis finansavimas, akcijos, obligacijos, NT - šios priemonės, pasak ekspertų, gali tikti tiems gyventojams, kurie šiemet svarsto atsiimti sukauptas antros pakopos lėšas ir jas investuoti. Nors lietuvis dažniausiai pasirenka NT, kaip investiciją, ekspertai pataria atkreipti dėmesį ir į kitas investavimo alternatyvas.

Nekilnojamasis turtas (NT), akcijos, obligacijos, sutelktinis finansavimas ar tarpusavio skolinimas – tai priemonės, pasak ekspertų, galinčios tikti gyventojams, šiemet svarstantiems atsiimti sukauptas antros pakopos pensijų lėšas ir jas investuoti. Nors praktika rodo, kad lietuviams iki šiol lengviausia investicijas nukreipti į NT, gyventojai raginami įsidėmėti: tinkamai pasirinktos kitos investavimo galimybės gali padėti atnešti net ir didesnę grąžą.

Lietuvos banko (LB) atliktos namų ūkių apklausos duomenys rodo, kad 2024 m. pinigų susitaupyti pavyko beveik 70 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių. Apie 40 proc. jų per mėnesį sutaupo 31–150 eurų, iki 300 eurų sutaupo kiek daugiau nei 20 proc., o daugiau nei 600 eurų per mėnesį – 6 proc. Lietuvos gyventojų.

Investuoti, net ir be antros pensijų pakopos lėšų, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad yra iš ko, tačiau tais pačiais LB duomenimis vos 9 proc. gyventojų investavimo priežastimi įvardija turto grąžą. Tai reiškia, kad tik nedidelė dalis gyventojų apskritai linkę savo santaupas investuoti. Be to, iš tų, kurie investuoja, tik apie 10 proc. renkasi finansinį turtą, tokį kaip akcijos ar obligacijos.

Sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas – galimybė investuoti nedidelėmis sumomis

Viena iš šiuo metu sparčiai augančių investavimo priemonių yra sutelktinis finansavimas bei tarpusavio skolinimas.

Kaip pasakoja „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė, šios priemonės leidžia gyventojams investuoti nedidelėmis sumomis, o verslui – gauti reikalingą finansavimą.

Sutelktinis finansavimas – tai būdas investuoti į verslo paskolas, nekilnojamojo turto plėtros projektus ar obligacijas. Šiuo modeliu finansavimo sumą suburia daugybė fizinių ir juridinių investuotojų. Tokiu atveju paskolų gavėjai paprastai yra įmonės, o investuotojai gali tikėtis 8–13 proc. metinės grąžos. Tuo metu tarpusavio skolinimas yra orientuotas į fizinius asmenis: investuotojai prisideda finansuodami vartojimo ar būsto paskolas, o vidutinė metinė grąža šiame segmente siekia 11–15 proc.

„Sutelktinis finansavimas gali veikti visoje Europos Sąjungoje, o tarpusavio skolinimo platformos veikia tik nacionaliniu mastu. Gyventojams, svarstantiems šias investicijų kryptis, didžiausi privalumai – portfelio diversifikacija ir galimybė pradėti investuoti nuo nedidelių sumų. Tai leidžia dalį lėšų nukreipti į skirtingas turto klases ir kartu prisidėti prie smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo Lietuvoje“, – sako G. Ranonytė.

Vis dėlto, kaip akcentuoja ji, kaip ir bet kuri kita investavimo priemonė, sutelktinis finansavimas bei tarpusavio skolinimas turi rizikų. Pagrindinės jų – kredito rizika, kai paskolos gavėjas gali nevykdyti įsipareigojimų, ir likvidumo rizika, kai investuotojas nori pasiimti pinigus anksčiau, nei baigiasi paskolos terminas. Todėl platformos šias rizikas valdo taikydamos turto įkeitimą, laidavimą, griežtą paskolų gavėjų kreditingumo vertinimą ir skolos administravimo procesus. Kai kurios jų siūlo ir antrinę rinką, leidžiančią investuotojams parduoti turimas paskolas kitiems.

Akcijos ir obligacijos – investuoti į vietos įmones arba pasiekti pasaulį

Pasaulyje akcijos ir obligacijos yra tarp populiariausių investavimo krypčių. Kaip paaiškina „Artea“ banko Finansų rinkų departamento direktorė Eglė Džiugytė, akcijos yra nuosavybė į įmonę ar projektą, o obligacijos – skola, kurią mes paskoliname projektui, įmonei ar valstybei.

„Jeigu rinktis investuoti į akcijas ar obligacijas, pirmiausia verta žinoti, kad akcijų grąža gali būti svyruojanti, o obligacijos dažniausiai turi fiksuotą grąžą. Obligacijos yra tarsi grąža už laiku padarytus sprendimus, laiku įdėtą kapitalą. Gauname periodinius mokėjimus – palūkanas, kurias ir vėl galime investuoti. Akcijos, tuo tarpu, gali mokėti dividendus ir generuoti aukštesnę grąžą, bet tam garantijų nėra. Tai labiau tikėjimas įmonės perspektyva ir lūkesčiais. Vienas esminių skirtumų tarp akcijų ir obligacijų yra ir tas, kad akcijos turi neribotą terminą, o obligacijos – ribotą, dažniausiai pasitaikantys terminai tarp Baltijos šalių investuotojų siekia nuo 2 iki 10 metų“, – aiškina ji.

Pasak E. Džiugytės, šie instrumentai leidžia investuoti tiek į vietos įmones, tiek į vietos skolą, matyti, kaip verslai vystosi ir auga. Kita vertus, vienas svarbiausių elementų – laisvė: su akcijomis ir obligacijomis investuotojas gali pasiekti ne tik vietos rinką, bet ir visą pasaulį.

Investicijos į NT

Naujausiais LB skaičiavimais, net apie 50 proc. lietuvių patraukliausia investicija laiko investavimą į NT.

Kaip pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, remiantis įvairiomis apklausomis ir vertinimais, šiais metais atsiimant antros pakopos pensijų lėšas maždaug 10–20 proc. jų gali būti nukreipta į NT įvairiomis formomis – tiek dengiant būsto paskolas, tiek imant naujas. Be to, jo teigimu, 2026 m. įsigaliojo GPM pakeitimai, kai nebereikia 10 metų išlaikyti nekilnojamojo turto – pakaks 5 m. Tai gali padidinti būsto pasiūlą, ne tik paklausą.

„Gyvenamosios paskirties projektų plėtotojų apklausos 2025 m. parodė, kad jie numato, jog 2025 m. beveik dvigubėja gyvenamojo būsto kurį planuojama nupirkti investicijai dalis.Tikėtina, kad 2026 m. ši tendencija dar labiau stiprės. Akivaizdu, kad NT segmentas kaip investicija išlieka aktyvus, nes investicijos į NT iš tiesų yra efektyvios. Sujungus nuomą bei kainos augimą ilgalaikėje perspektyvoje investuotojui gali būti užtikrinta patraukli - didesnė nei 10 proc. metinė grąža“, – teigia jis.

Vis dėlto, anot M. Statulevičiaus, tam, kad būtų išvengta šios krypties perkaitimo, investuotojams būtinas švietimas – supratimas, kad ne vien gyvenamasis būstas yra perspektyvi investicija. Yra ir kitų turto klasių: prekybinis ar komercinis turtas, o NT potencialą turi ne tik Vilnius ar didmiesčiai, bet ir kiti Lietuvos miestai.

Ekspertai sutaria, kad prieš atsiimant antros pakopos pensijų lėšas būtina įvertinti ne tik galimą investicijų grąžą, bet ir rizikas. Akcijos, obligacijos, NT ar sutelktinis finansavimas gali būti patrauklūs pasirinkimai, tačiau kiekvienas jų tinka skirtingiems finansiniams tikslams. Sprendimą vertėtų priimti įsivertinus savo rizikos toleranciją ir žinias, o prireikus – pasikonsultuoti su specialistais.