Maža konkurencija – didesnis pelnas

Paskolų refinansavimo ekspertas Mindaugas Girjotas tvirtina, kad to, jog lietuviai bankams permoka už būsto paskolas, priežastis – per maža konkurencija rinkoje.

„Lietuvos būsto paskolų rinkoje trūksta konkurencijos, nes, iš esmės, turime vyraujančią oligopolinę situaciją, kai trys bankai turi virš 80–90 proc. rinkos, o visų kitų bankų bandymai užimti didesnę rinkos dalį neduoda apčiuopiamo rezultato“, – pastebi nepriklausomo paskolų tarpininko „refiGO“ vadovas M. Girjotas.

Jo teigimu, tam didelės įtakos turi Lietuvoje įsigalėjęs gyventojų įprotis turėti savo „namų“ banką – žmonės yra įpratę naudotis vieno banko paslaugomis ir tiki, kad buvimas lojaliu klientu yra privalumas ir paskolų atžvilgiu.

„Gyventojai mano, kad ilgą laiką naudodamiesi vieno banko paslaugomis ir turėdami daugiau jo produktų galės tikėtis geresnės kainos paskolai.

Tačiau tai nėra tiesa – kiekvienas bankas kiekvieną situaciją ir riziką vertina individualiai, remdamasis tiek Lietuvos banko atsakingo skolinimosi nuostatomis, tiek vidinėmis banko taisyklėmis, o lojalumas ar turimų banko paslaugų kiekis nėra esminiai rizikos vertinimo faktoriai.

Įprastai žmonės, norėdami gauti geriausią būsto paskolos pasiūlymą, turėtų apklausti kuo daugiau bankų, visgi neretai lieka prie „savo“ banko ir nebesidomi alternatyvomis nei imdami paskolą, nei ateityje, galėdami pasinaudoti refinansavimo galimybėmis“, – teigia „refiGO“ vadovas.

Bankai baiminasi kredito tarpininkų

M. Girjotas pažymi, kad bankų konkurenciją būsto paskolų srityje padidinti padėtų kredito tarpininkai – tai rodo sėkminga kitų šalių patirtis. Visgi Lietuvoje paskolų tarpininkai tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius, jų paslaugomis gyventojai dar nėra įprasta naudotis.

„Nepriklausomiems kredito tarpininkams dar yra sunku veikti. Ne tik dėl to, kad žmonėms tai nauja, bet ir dėl to, jog bankai nėra linkę su jais bendradarbiauti, o priežastis paprasta – baiminamasi didesnės konkurencijos.

Situaciją galėtų padėti spręsti įstatymų leidėjai ir rinkos reguliatorius Lietuvos bankas, suteikdami stipresnį palaikymą kredito tarpininkams. Jei visi bankai bendradarbiautų su kredito tarpininkais, tai leistų pastariesiems savo klientams gauti visos rinkos vaizdą – išanalizuoti visus galimus būsto paskolos pasiūlymus“, – teigia „refiGO“ vadovas.

Pasak jo, norint gauti geriausią būsto paskolos pasiūlymą reiktų kreiptis į visus bankus, tačiau patiems gyventojams tai padaryti sudėtinga – tai reikalauja laiko ir išmanymo derantis, o nepriklausomi kredito tarpininkai, turėdami patirties, tai atlieka profesionaliai.

„Žmogui reikia užpildyti vieną paraišką, o kredito tarpininkas derasi su įvairiais bankais ir, palyginęs siūlomas sąlygas, klientui gali pateikti geriausią pasiūlymą“, – pastebi M. Girjotas.

Lietuvoje – vienos didžiausių bankų maržų eurozonoje

Lietuva išlieka tarp šalių, kuriose bankų maržos – ypač būsto paskoloms – yra vienos aukščiausių euro zonoje. Mažiausios vidutinės maržos yra Ispanijoje (0,5 proc.), Slovėnijoje (0,69 proc.), Suomijoje (0,75 proc.). Eurozonos vidurkis – 0,92 procento.

Paskolų eksperto teigimu, didelės maržos reiškia, kad gyventojai moka daugiau už paskolas – tai ypač aktualu būsto kreditų atveju. Net 0,5–1 proc. maržos skirtumas per 20–30 metų laikotarpį gali lemti papildomus dešimtis tūkstančių eurų palūkanoms.

„Tai lėtas ir nepastebimas finansinis nutekėjimas iš namų ūkių kišenių į stambiųjų bankų pelnus. Ir dauguma žmonių net nesusimąsto, kad gali mokėti mažiau“, – pažymi M. Girjotas.

Primena reguliariai pasitikrinti kainą

Jis primena, kad turintieji būsto paskolas turėtų kartą per metus pasitikrinti galimas būsto paskolos kainas, o bandyti refinansuotis – bent kartą per dvejus metus. Deja, pernai tai padarė tik mažiau kas dešimtas (8 proc.) būsto paskolos turėtojas. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje apie 360 tūkst. gyventojų ar šeimų turi bent vieną būsto paskolą.

Taip pat Lietuvos bankas šių metų sausį skelbė, kad vartotojams marža, persitarus sąlygas, vidutiniškai sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o tai – reikšmingas dydis. „Turint 100 tūkst. eurų paskolą, tai sudarytų 30 eurų per mėnesį arba beveik 9 tūkst. eurų per likusį paskolos laikotarpį.

Dar reiktų turėti omeny, kad per visą paskolos mokėjimo laikotarpį galima reguliariai bandyti paskolą refinansuotis ir sutaupyti dar daugiau“, – pažymi „refiGO“ vadovas.

„refiGO“ per šių metų vasarį–gegužę padėjo refinansuoti 110 būsto paskolų. Vidutinė sutaupyta palūkanų suma sudarė 7000 eurų, vidutinė sutarta banko marža siekė 1,53 procentų. Visa refinansuota paskolų suma sudarė 10,7 mln. eurų.