Smulkiojo verslo poreikis skolintis nemažėja, ir nors pinigai Lietuvoje, pasibaigus valstybės priemonėms, brango, finansavimo galimybės smulkiajam verslui Lietuvoje išlieka palankesnės nei kaimyninėse šalyse.

Didžiausias optimizmas – Lietuvoje, Lenkijos smulkusis verslas susiduria su iššūkiais

Pernai „Noviti Finance“ smulkiajam ir vidutiniam verslui paskolino 17,5 mln. eurų, o bendras paskolų portfelis Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje padidėjo 10 proc. iki daugiau nei 27 mln. eurų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo išdalinta 4,5 mln. eurų. Tai šiek tiek mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau, L. Armalio teigimu, klientų poreikis skolintis 2025 metais auga sulig gerėjančiais lūkesčiais, kurie skatina investuoti į plėtrą.

„Smulkusis verslas pirmiausia susijęs su vidaus rinka bei vidaus vartojimu. Teigiamą impulsą jam duoda EURIBOR mažėjimas. Šiemet Lietuvos gyventojai mažiau pinigų išleidžia būsto paskoloms, todėl daugiau pinigų lieka vartojimui. Mažėjantis EURIBOR taip pat skatina statybų sektorių, kuris savo ruožtu irgi kelia vartojimą. Latvijoje lūkesčiai nuosaikesni, tačiau taip pat juntamas augimas, atsigauna medienos ir baldų gamybos pramonė“, – kalba L. Armalys.

Jo vertinimu, Lietuvoje bendra uždelstų grąžinti paskolų suma pastaruosius 8 mėnesius neauga, o nemokas dengia ankstesni išieškojimai. Lietuvoje kreditavimo sąlygos yra palankesnės, o kreditų pasiūla didesnė nei kaimyninėse šalyse. Priešingai nei Lietuvoje, kitokia situacija yra Lenkijoje, kur ekonomika taip pat auganti, tačiau tarpbankinė palūkanų norma išlieka didelė, todėl Lenkijos smulkusis verslas susiduria su dviem iššūkiais.

„Tarpbankinė palūkanų norma Lenkijoje siekia 5,8 proc., tai lemia didesnes būsto paskolų palūkanas, kartu neleidžia labiau augti vidaus vartojimui. Kita problema yra per griežta vartotojų apsauga nuo kredituotojų, kuri sukuria daug galimybių nesąžiningiems klientams vilkinti paskolos grąžinimą. Dėl šios priežasties „gerieji“ klientai sumoka už nesąžininguosius – finansavimas Lenkijoje gerokai brangesnis nei Lietuvoje, o gauti jį dar sunkiau. Daug Lenkijos verslo kredituotojų, siekdami suvaldyti riziką, verslo paskolas teikia tik su užstatu“, – kalba L. Armalys.

Pabrangę pinigai paklausos nemažina

„Noviti Finance“ vadovas sako, kad alternatyvūs finansuotojai per pastaruosius 5 metus tapo neatsiejama kreditavimo rinkos dalimi.

„Pastarieji penkeri metai mūsų sektoriui buvo labai palankūs. Kai pandemijos laikotarpiu bankai dar labiau sugriežtino skolinimo standartus, valstybės institucijos išjudino rinką savo garantiniais ir verslo finansavimo instrumentais. Šiuo metu minėtos valstybės pagalbos priemonės yra pasibaigusios, finansavimo kaina yra didesnė nei pandemijos metu, tačiau tai nėra kliūtis skolinimuisi“, – sako L. Armalys.

Teigiamą impulsą duoda ir partnerystės su Europos Sąjungos institucijomis. Tęsiant 2020 metais pradėtą bendradarbiavimą su Europos Investicijų Fondu (EIF), šiuo metu visos „Noviti Finance“ paskolos smulkiajam ir vidutiniam verslui Lenkijoje bei Latvijoje suteikiamos su EIF „InvestEU“ programos garantija, o įskaitant Lietuvos dalį, bendra „Noviti Finance“ portfelio dalis su EIF garantija siekia 80 proc. 2024 metais buvo užmegzta partnerystė ir su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB).

2025 metais planuoja sveiką augimą

„Noviti Finance“ pajamos šių metų sausio-kovo mėnesiais augo 23,8 proc. ir siekė 1,2 mln. eurų. Šiemet tikimasi nuosaikesnio augimo nei pernai, kai pajamos didėjo net 54 proc., ir planuojama, kad jos turėtų augti penktadaliu.

„Išaugęs paskolų portfelis leidžia mums veikti optimaliai ir didinti pelningumą. Jeigu Lietuvoje toliau išliks aukštas vidaus vartojimas ir nesustos didelių įmonių, kurias smulkusis verslas dažnai aptarnauja, eksportas, smulkusis verslas 2025 metais toliau augs ir išliks stipriąja Lietuvos ekonomikos grandimi“, – pažymi L. Armalys.