Ar žinojote, kad per pirmuosius 2023 m. devynis mėnesius, remiantis įvairiais viešai prieinamais duomenimis, Europos Sąjunga (ES) kartu su savo partnerėmis iš G7 ir kitomis tarptautinėmis institucijomis suteikė Ukrainai daugiau nei 19 mlrd. eurų įvairios finansinės paramos? Tai rodo, kaip solidariai ir ryžtingai bendruomenė reaguoja į Ukrainos sunkumus. Vienas naujausių pavyzdžių – Europos Komisija, įgyvendindama sutartus tarptautinius įsipareigojimus, 2025 m. pradžioje paskelbė apie svarbų finansinį įnašą: beveik 3 mlrd. eurų paskolą, kuri bus padengta iš dalies pasitelkiant įšaldytas Rusijos turtas.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl toks sprendimas yra reikšmingas, kokie svarbūs statistiniai rodikliai iš kitų šaltinių parodo bendrą paramos Ukrainai mastą ir kokie iššūkiai laukia įgyvendinant šią paramą.

Ekonominė padėtis Ukrainoje: statistika ir kontekstas

Pastaruoju metu Ukrainos ekonomika susidūrė su dramatiškais pokyčiais. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, nuo 2022 m. pradžios šaliai tenka koordinuoti didžiulius karinius, humanitarinius ir socialinius išteklius, o tai smarkiai paveikė valstybinį biudžetą. Remiantis TVF duomenimis, Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 m. sumažėjo daugiau nei 30 proc., nors prieš prasidedant karui prognozės rodė stabilų, nors ir ne itin spartų, augimą (apie 3 proc. per metus). Ekonomikos nuosmukis lėmė didesnį nedarbo lygį, kuris, remiantis oficialia Ukrainos statistikos tarnyba, galėjo pasiekti net 25 proc. Taip pat privačiam sektoriui teko labai greitai adaptuotis prie karo sąlygų.

Kita vertus, remiantis Pasaulio banko apžvalgomis, tiek 2022 m., tiek 2023 m. Ukrainai pavyko palaikyti finansinį stabilumą, nes tarptautinė bendruomenė sutelkė paramą per makrofinansinės pagalbos paketus, humanitarinę paramą ir įvairias dvišales iniciatyvas. Europos Sąjunga šiuo atveju išsiskiria kaip viena aktyviausių rėmėjų. „Euneighbourseast.eu“ naujienų puslapyje pabrėžiama, kad 2023-aisiais metais ES, kaip tarptautinio G7 vienytojo, išmokėjo pirmąją 3 mlrd. eurų dalį pagal naują finansinį paketą. Ši makrofinansinė parama kritiškai svarbi siekiant padengti viešąsias išlaidas, paremiant šalies valdžios institucijų gebėjimą teikti socialines paslaugas ir užtikrinant, kad ukrainiečiai neliktų be būtiniausių gyvenimo priemonių.

Europos Komisijos sprendimas: 3 mlrd. eurų paskola

Remiantis naujausiu Europos Komisijos pranešimu spaudai, ES disbursuoja pirmąją dalį – apie 3 mlrd. eurų – pagal G7 nustatytą mechanizmą, skirtą padėti Ukrainai. Pats faktas, kad ši paskola remiama „įšaldytais Rusijos turtais“, rodo naują požiūrį: bandoma pritaikyti tarptautines sankcijas taip, kad agresoriui būtų ne tik apribotos galimybės finansuoti tolesnius veiksmus, bet ir prisidėti prie atstatymo bei humanitarinio atsparumo toje šalyje, prieš kurią agresija vykdoma.

Anot „kyivindependent.com“, Europos Komisija patvirtino, jog šios lėšos, kurių apytikslė vertė siekia 3 mlrd. eurų, yra tik dalis didesnės paramos, papildomai planuojamos artimiausiu metu. ES politikoje pastebimas poslinkis: anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama tiesioginėms dotacijoms, tačiau dabar vis dažniau taikoma paskolų forma. Taip užtikrinama, kad Ukrainos vyriausybė pati turės aktyviai dalyvauti atstatant šalies ekonomiką, kartu disponuodama lankstesnėmis piniginėmis injekcijomis.

Svarbu paminėti, kad paskolų skyrimas susijęs su konkrečiomis sąlygomis: Ukrainos valdžia turi įgyvendinti reformas (skaitmenizacijos, kovos su korupcija, teisės viršenybės srityse). Taip siekiama užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą ir skatinti šalies institucijų skaidrumą.

Rusijos įšaldytų lėšų kontekstas

Pastaruoju metu tarptautinėje teisėje ir diplomatinėje erdvėje vis daugėja iniciatyvų panaudoti sankcionuotus Rusijos turtus, siekiant ne tik sustabdyti agresijos finansavimą, bet ir padėti atkurti karo nuniokotą Ukrainą. Remiantis tarptautinės tyrimų grupės „Think Tank“ duomenimis, Europos Sąjungoje 2023 m. pabaigoje buvo įšaldyta apie 68 mlrd. eurų vertės Rusijos aktyvų (valstybinių rezervų, bankų lėšų, oligarchų nuosavybės). Tuo pačiu metu kitose G7 šalyse, pavyzdžiui, Kanadoje ir JAV, taip pat fiksuotos reikšmingos sumos.

Pasiūlymai panaudoti šiuos įšaldytus turtus Ukrainos atstatymui kelia nemažai diskusijų dėl teisinio pagrindo. Viena vertus, yra argumentuojama, kad, remiantis tarptautine teise, nukentėjusi šalis turėtų turėti galimybę reikalauti kompensacijų. Kita vertus, skeptikai pabrėžia, jog precedento stoka – tai, kad tiesiogiai pasisavinti suverenios šalies rezervus gali pažeisti tam tikrus teisinius principus, nors ir ta šalis vykdo agresiją. Tačiau, kaip matome, ES linkusi bent iš dalies pritaikyti šią sankcijų priemonę – būtent taip siekiant sukurti inovatyvų mechanizmą, kuriuo lėšos būtų nukreipiamos į Ukrainos atkūrimą.

Makrofinansinė pagalba ir jos rezultatai

Remiantis Europos Parlamento duomenimis, nuo 2014 m. iki 2021 m. Ukraina jau buvo gavusi keliolika makrofinansinės pagalbos paketų, padedančių stabilizuoti šalies finansus po 2014-ųjų krizių, sukeltų Krymo aneksijos ir karo Donbase. Tačiau 2022-ųjų vasarį prasidėjęs plataus masto Rusijos puolimas iš esmės pakeitė situaciją: humanitarinių bei karinių išlaidų mastas išaugo dešimteriopai. 2023 m. ES, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir kiti partneriai suintensyvino paramą, kad Ukraina galėtų padengti įsipareigojimus viešajam sektoriui, mokėti atlyginimus valstybės tarnautojams, medikams, mokytojams, taip pat tęsti gyvybiškai svarbius ekonominius procesus.

Pagal naujausius skaičiavimus, vien Europos Komisija 2023 m. pabaigoje patvirtino ar planavo patvirtinti apie 18 mlrd. eurų vertės paramą, kurią sudaro tiek neatlygintinos dotacijos, tiek paskolos lengvatinėmis sąlygomis. Šis paketas išskiriamas dėl sąlyginai mažesnių palūkanų normų, ilgesnio grąžinimo laikotarpio ir galimybės Ukrainai atidėti mokėjimus, jeigu to prireiktų dėl karo padėties.

Iššūkiai: reformos, skaidrumas ir atstatymas

Nepaisant didėjančios finansinės pagalbos apimties, Ukrainos valdžiai išlieka nemažai iššūkių:

1. Kova su korupcija: Tarptautiniai stebėtojai reikalauja, kad ES lėšos būtų naudojamos skaidriai. Ukrainai būtina toliau stiprinti antikorupcines institucijas, teismus, prokuratūrą, kad parama būtų nukreipiama pagal tikruosius šalies poreikius.
2. Infrastruktūros atstatymas: Pasaulio banko duomenimis, vien esminės infrastruktūros (keliai, tiltai, elektros tiekimo tinklai) atstatymui gali reikėti virš 60 mlrd. eurų, neskaičiuojant būsto, mokyklų ir ligoninių.
3. Ilgalaikė skola: Nors paskolos suteikia „grynųjų pinigų injekciją“, jos padidina šalies skolos naštą. 2022 m. pabaigoje Ukrainos valstybės skola pasiekė apie 80 % BVP, o tai yra gana aukštas rodiklis šalims, patiriančioms didelius ekonominius sukrėtimus.
4. Ekonomikos perspektyvos: Net ir pasibaigus aktyviems kariniams veiksmams, ekonomikos atsigavimas gali trukti ne vienus metus. Tarptautinės reitingų agentūros (pvz., „Moody’s“ ar „Fitch“) nurodo, kad Ukrainos kreditinis reitingas išlieka pažeidžiamas.

Socialiniai ir politiniai aspektai

Žvelgiant iš socialinio aspekto, ES parama apima ne tik finansines priemones: priimta nemažai sprendimų palengvinti Ukrainos pabėgėliams integraciją ES šalių darbo rinkose, suteikiant laikinus leidimus gyventi ir dirbti. Pagal oficialius Europos Sąjungos duomenis, 2023 m. pabaigoje ES teritorijoje buvo užregistruota per 4 mln. ukrainiečių pabėgėlių, iš kurių dalis jau rado darbą, mokosi vietos kalbos ar integruojasi į bendruomenes. Tuo tarpu šalyje pasilikę ukrainiečiai laukia, kol finansinė pagalba realiai prisidės prie jų kasdienių gyvenimo sąlygų gerinimo.

Politiškai ES toliau svarsto gilesnę Ukrainos integraciją į Bendriją: 2022 m. birželį Ukrainai suteiktas kandidato į ES statusas. Šiame kontekste minimos paskolos ir dotacijos tampa ne tik humanitarinio bendradarbiavimo priemone, bet ir ilgalaike investicija į būsimas narystės derybas, ekonomikos vystymąsi bei demokratijos principų plėtrą rytiniame Europos pasienyje.

Tarptautinis bendradarbiavimas: daugiau nei tik Europa

Nors Europos Komisijos suteikta 3 mlrd. eurų parama yra ženkli, svarbu suprasti, kad bendrame paveiksle veiksmus derina ne tik G7 šalys. Pavyzdžiui, Japonija 2023 m. pabaigoje taip pat paskelbė skirsianti papildomus finansinius išteklius Ukrainai, orientuotus į infrastruktūros atstatymą. Pasaulio bankas ir TVF suformavo specialias darbo grupes, kurios koordinuoja veiksmus su Ukrainos Finansų ministerija. Įšaldytų rusų oligarchų turtai Vakarų bankuose – taip pat svarbus šaltinis, nors čia kyla teisiniai ginčai.

Be viso to, JAV tebėra didžiausia karinės pagalbos teikėja, kurios finansinių įsipareigojimų dydis viršija 48 mlrd. dolerių. Tai rodo, kad ukrainiečiams remti įsitraukia platus aljansas, tačiau ES savo ruožtu prisiima galingą vaidmenį, ypač kalbant apie ilgalaikę ekonomikos stabilizaciją ir socialinę gerovę.

Apibendrinant, artėjant 2025-iesiems, Ukraina išlieka didžiulių iššūkių epicentre, kur tarptautinės bendruomenės parama lemia ir trumpalaikį stabilumą, ir ilgalaikes atstatymo perspektyvas. Europos Komisijos paskelbta 3 mlrd. eurų paskola, kaip pirmoji dalis iš ES ir G7 fondo, demonstruoja stiprų politinį ryžtą ir naujovišką požiūrį – sankcijas prieš Rusiją paversti realia finansine nauda Ukrainai. Tačiau greta euforijos dėl šių sumų iškyla praktiniai klausimai: kaip lėšos pasieks labiausiai nukentėjusius regionus? Ar pavyks išlaikyti skaidrumą kovojant su seniai kerojančia korupcija? Ir, galiausiai, kokia bus Ukrainos vieta po karo – ar ji greitai įsilies į bendrą Europos erdvę, tapusi stipria ekonomikos dalyve, o gal užstrigs ilgam reformų procese?

Kiekvienas iš šių klausimų tiesiogiai susijęs su tuo, kaip efektyviai panaudojamas finansavimas, kokie bus priimti teisiniai ir administraciniai sprendimai. Matyt, didesnį aiškumą turėsime tik bėgant laikui, tačiau jau dabar akivaizdu, kad solidarumas, sankcijų mechanizmai, rusų įšaldytų aktyvų naudojimas bei Europos Komisijos ir G7 iniciatyvos yra bene svarbiausi veiksniai, lemiantys Ukrainos ekonominį ir socialinį veidą ateinančiais metais.