Dėl mažėjančių palūkanų augo skolinimasis
Mažėjant EURIBOR ir tikintis tolimesnio mažėjimo pradėjo mažėti namų būsto ir įmonių paskolų palūkanų normos. Pingant skolinimuisi, tiek būsto, tiek vartojimo kreditai suteikiami vis aktyviau.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
Įmonių skolinimasis auga nuosaikiau. Mažėjant paskolų maržoms rinkoje, įmonės bei gyventojai aktyviau persitaria dėl palankesnių turimų paskolų maržų. Naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos toliau mažėja, susidomėjimas šia taupymo priemone nebeauga.
Komentuoja Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Justinas Skurkis
Apskritai euro zonoje įmonių kredito portfeliui augant vangiai (0,6 % per metus), Lietuvoje jis ir toliau išlaiko apie 11 proc. augimo tempą. Nuo metų vidurio mažėja įmonėms suteikiamų paskolų skaičius, fiksuojamos vasario mėn. pasiektos žemumos. Vis dėlto ir toliau pingant skolinimui, tikrųjų naujų PFĮ paskolų įmonėms palūkanų normos spalio mėn. sumažėjo net 0,4 proc. punkto ir siekia 5,2 proc., o naujų paskolų metinis srauto pokytis spalio mėn. siekė 40 proc., mėnesinė kreditavimo apimtis1 išliko aukšta – sudarė 270 mln. Eur ir gerokai viršijo ilgalaikį vidurkį (210 mln. Eur). Įmonės pakankamai aktyviai derasi dėl esamų sutarčių sąlygų pakeitimo – nuo metų pradžios išaugo įmonių persitarimų dėl paskolų dalis paskolų įmonėms portfelyje: nuo 2,8 iki 3,1 proc.
Įsibėgėjęs gyventojų kreditavimas nemažina apsukų. Euro zonos gyventojų kredito portfeliui ir toliau patiriant sąstingį (0,5 % metinis augimas), Lietuvoje metinis portfelio augimo tempas toliau spartėja ir sudaro 8,5 proc. Reikšmingai sumažėjo gyventojų tikrųjų naujų būsto paskolų palūkanų normos – jos per mėnesį susitraukė 0,4 proc. ir spalio mėn. siekė 4,5 proc.. Pigesnis skolinimasis spartino būsto kreditavimą: metinis paskolų būstui srauto pokytis antrą mėnesį iš eilės yra arti 50 proc., o suteikiamų paskolų skaičius susilygino su įmonių. Kreditavimas vartojimo reikmėms taip pat įgauna pagreitį: suteikiamų paskolų skaičiai tebėra aukšti, o portfelis per metus išaugo beveik ketvirtadaliu. Namų ūkių persitarimai dėl būsto paskolų jau ketvirtą mėnesį iš eilės viršija 100 mln. Eur, spalio mėn. srautas buvo rekordiškai aukštas – 160 mln. Eur. Reikšmingai išaugusi gyventojų persitarimų dėl būsto paskolų dalis portfelyje (per metus padidėjo nuo 0,4 iki 1,2 %, rodo, kad rinkoje mažėjant palūkanų maržoms, gyventojai aktyviai derasi su kredito įstaigomis dėl palankesnių paskolų maržų.
Mažėjant terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, vis mažiau domimasi šia taupymo priemone. Nuo metų pradžios naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos gyventojams sumažėjo 0,7 proc. punkto, įmonėms šis sumažėjimas taip pat buvo reikšmingas – 0,6 proc. punkto. Spalio mėn. grynasis srautas į namų ūkių sutarto termino indėlių sąskaitas sudarė 91 mln. Eur (pastarųjų dvejų metų vidurkis – 168 mln. Eur), o įmonės jau nuo metų pradžios nustojo perkėlinėti lėšas į terminuotąsias sąskaitas. Sutarto termino indėlių dalis įmonių ir namų ūkių indėlių portfeliuose beveik nekinta nuo metų pradžios (namų ūkių sudaro 31,6, o įmonių – 17,7 %). Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 11,6, o įmonių 0,2 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 24,2 mlrd. ir 10,6 mlrd. Eur).