Pirmąjį metų ketvirtį - daugiau paskolų ir daugiau solidarumo įnašo
Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankai grynojo pelno uždirbo panašiai, kaip per tą patį 2023 m. laikotarpį, toliau augo skolinimas ir gyventojams, ir verslui. Suteikta 646 mln. eurų paskolų. Bankų sektorius ir toliau yra gerai pasirengęs atremti iššūkius, tačiau šiek tiek prastėjo paskolų kokybė.
Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com
„Bankų sektorius pakankamai aktyviai kreditavo šalies ekonomiką ir išlaikydamas aukštą pelningumą prisidėjo prie gynybos finansavimo. Nors neveiksnių paskolų augimas buvo minimalus, tačiau atidžiai stebime šią sritį, raginame bankus jai skirti tinkamą dėmesį. Toliau daugėjo terminuotųjų indėlių, bet gyventojai vis dar ne iki galo išnaudoja palankias galimybes, o palūkanos jau po truputį pradeda mažėti“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankų sektorius uždirbo 260,3 mln. Eur grynojo pelno, beveik 2 mln. Eur (arba 1 %) daugiau negu per 2023 m. tą patį laikotarpį (258,4 mln. Eur). Pelningai dirbo 14, nuostolingai – 4 finansų rinkos dalyviai. Visi pastarieji bendrai patyrė 3,3 mln. Eur nuostolį. Už šių metų pirmąjį ketvirtį sumokėtas solidarumo įnašas, preliminariais duomenimis, siekė apie 83 mln. Eur. Numatoma, kad solidarumo įnašas už visus 2024 m. gali sudaryti apie 240 mln. Eur.
2024 m. pirmąjį ketvirtį visi indėliai padidėjo 0,6 mlrd. Eur (1,3 %) – iki 51,4 mlrd. Eur, tačiau, pašalinus Revolut grupės (daugiausia veikiančios kitose Europos Sąjungos šalyse) įtaką, sumažėjo beveik 0,2 mlrd. Eur (0,5 %).
2024 m. pirmąjį ketvirtį namų ūkių terminuotieji indėliai padidėjo beveik 460 mln. Eur (arba 5,9 %) – iki 8,2 mlrd. Eur, o jų dalis – nuo 33,6 iki 36,3 proc. namų ūkių indėlių (neįtraukiant Revolut grupės, nes visi jos indėliai yra einamieji).
Būsto paskolų segmente trijų didžiųjų būsto paskolų davėjų dalis toliau šiek tiek traukėsi (per ketvirtį sumažėjo 0,3 proc. p.) – iki 89,3 proc., o skolinant vartojimo reikmėms ir toliau aktyvesni buvo besispecializuojantys šiame segmente bankai.
Paskolos ne finansų bendrovėms, sudariusios trečdalį viso portfelio, 2024 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 175,4 mln. Eur (1,6 %) – iki 11,4 mlrd. Eur. Daugiausia skolinta nekilnojamojo turto operacijų, statybos sektorių įmonėms, o prekybos įmonėms skolinimas mažėjo.
Kas ketvirtį viešai skelbiamą informaciją apie kiekvieno banko pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių reikalavimų vykdymą rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.Bankų sektoriaus likvidumas 2024 m. pirmąjį ketvirtį ir toliau buvo itin didelis – visi bankai su atsarga vykdė nustatytus reikalavimus. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (angl. liquidity coverage ratio, LCR) siekė 405 proc. ir 4 kartus viršijo nustatytą minimumą (100 %), o grynojo pastovaus finansavimo rodiklis (angl. net stable funding ratio, NSFR) buvo 194 proc., t. y. buvo beveik du kartus didesnis nei reikalaujamas minimalus (100 %) dydis. Bankai toliau buvo gerai kapitalizuoti: sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis siekė 20,53 proc. (norma – 8 %).Per ketvirtį nežymiai pablogėjo paskolų portfelio kokybė. Neveiksnių (blogų) paskolų dalis išaugo 0,05 proc. punkto – iki 1,06 proc., jų balansinė vertė buvo 27,9 mln. Eur (8,4 %) didesnė nei metų pradžioje. Neveiksnių paskolų įmonėms apimtis padidėjo 17,3 mln. Eur – iki 166,4 mln. Eur (sudarė 1,6 % verslo paskolų), gyventojų neveiksnios paskolos išaugo 10,6 mln. Eur – iki 194,6 mln. Eur (1,3 % namų ūkių paskolų). 2024 m. I ketvirtį bankų sektoriuje kibernetinių incidentų neužfiksuota. Bankai tęsia pasirengimą Skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje reglamento (angl. Digital Operational Resilience Act, DORA) reikalavimų įgyvendinimui, toliau stiprina savo IT sistemų saugumą ir atsparumą kibernetinėms grėsmėms. DORA reglamento priemonėmis siekiama padidinti Europos Sąjungos (ES) finansų sektoriaus skaitmeninį operacinį atsparumą stiprinant finansų subjektų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir trečiųjų šalių rizikos valdymo ir pranešimų apie incidentus sistemas.Šiuo metu Lietuvoje veikia 18 bankų, įskaitant 5 užsienio bankų filialus. Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja vieną paraišką gauti specializuoto banko licenciją.Bankų paskolų portfelis 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, išaugo 646 mln. Eur (2,3 %) – iki 28,1 mlrd. Eur. Didžiausią jo dalį (43,3 %) sudarė paskolos namų ūkiams, per ketvirtį išaugusios 278 mln. Eur (1,9 %) – iki 15,3 mlrd. Eur. Būsto paskolos minėtu laikotarpiu padidėjo 140 mln. Eur (1,2 %) – iki 11,8 mlrd. Eur, vartojimo paskolų portfelis – 179,9 mln. Eur (8,7 %) – iki 2,2 mlrd. Eur. Bankų palūkanų pajamos, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 293 mln. Eur (daugiau kaip 60 %) ir sudarė 767 mln. Eur. Palūkanų išlaidos padidėjo 148 mln. Eur (beveik 4 kartus) – iki 198 mln. Eur. Grynosios palūkanų pajamos padidėjo beveik 145 mln. Eur (34 %) – iki 569 mln. Eur.