Lietuvos bankas apžvelgia komercinių bankų pirmojį ketvirtį

Per tris mėnesius komerciniai Lietuvos bankai nekeitė kreditų teikimo sąlygų ir standartų, iškyrus keletą, kurie teigia švelninę būsto paskolų standartus.

eurai monetos22Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Taip pat tikimasi paskolų paklausos atsigavimo artimiausią ketvirtį po 2 metus trukusio paklausos mažėjimo, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta komercinių bankų apklausa.

Kalbant apie ateitį pasakytina, kad prasčiausiai įvertinta žemės ūkio ir transporto sektorių finansinės būklės perspektyva. Dauguma bankų vis dar tikisi nedidelio, iki 5 proc. siekiančio tiek būsto, tiek komercinio NT kainų kritimo.

„Rizikos dėl makroekonominio neapibrėžtumo ir aukštų palūkanų normų išlieka. Tačiau pastarosioms stabilizuojantis ir atsirandant lūkesčių dėl jų mažėjimo, po truputį randasi signalų, rodančių, kad kreditavimo tendencijos keičiasi. Vis daugiau bankų planuoja šiek tiek švelninti skolinimo standartus ir numato tam tikrą paskolų paklausos didėjimą“, – sako Dovydas Poderys, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Kreditavimo standartai, kurie su mažomis pertraukomis griežtinami jau porą metų iš eilės, vis dar nėra grįžę į 2021 m. lygį. Vis dėlto, naujausios apklausos duomenimis, ši tendencija pamažu keičiasi – nebėra bankų, nurodžiusių, kad griežtina kreditavimo standartus, ketinančių tą daryti antrąjį ketvirtį taip pat nebuvo, o pavieniai bankai artimiausiu metu numatė ir nedidelį jų švelninimą.

Bendros tendencijos rodo, kad naujų paskolų ne finansų įmonėms paklausa iš esmės nekito, o paskolų namų ūkiams – šiek tiek didėjo. 

Geresni vartotojų lūkesčiai, palūkanų normų lygis ir ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimas didino vartojimo ir kitų paskolų paklausą – tą nurodė ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių ir šias paskolas teikiančių bankų.

Ateityje bankai numato, kad naujų paskolų paklausa visuose segmentuose turėtų iš esmės nekisti arba šiek tiek augti.

Bankai palankiausiai vertina miškininkystės ir prekybos sektoriuose veikiančias įmones, o prasčiausiai – viešbučių ir restoranų, statybos ir žemės ūkio sektorių finansinę padėtį. Kitų sektorių finansinė padėtis daugiausia vertinta vidutiniškai arba gerai. Prasčiausiai įvertinta žemės ūkio ir transporto sektorių finansinės būklės perspektyva.

Po trečdalį bankų teigė pastarąjį ketvirtį riboję paskolų teikimą transporto ir NT įmonėms, penktadalis taip teigė apie statybos ir viešbučių bei restoranų sektorius.  

Pagrindinė ribojimų priežastis jau trejus metus yra bendra ekonominė situacija – pirmąjį ketvirtį ją nurodė šiek tiek mažiau nei pusė bankų. Kita vertus, iki trečdalio padaugėjo bankų, ribojimo priežastimi įvardijusių skolininkų būklę.

Vertindami gyvenamojo NT kainas ir galimus jų pokyčius, daugiau kaip pusė bankų ir toliau tikėjosi iki 5 proc. sieksiančio senos statybos būsto kainų mažėjimo, penktadalis teigė, kad jos galėtų mažėti iki 10 proc., nors atsirado vienas bankas, nurodęs ir nedidelį jų augimą. Panašių tendencijų tikimasi ir naujos statybos būstų segmente – dauguma bankų mano, kad kainos mažės iki 5 proc.

Komercinio NT kainų lūkesčiai taip pat tebėra suprastėję. Daugiau kaip pusė bankų nurodė, kad komercinio NT kainos mažės iki 5, o vienas bankas – iki 10 proc.

Visi bankai ir toliau įžvelgė disbalansų gyvenamojo NT rinkoje, daugiausia dėl per didelių kainų. Įžvelgiančių disbalansų komercinio NT rinkoje bankų dalis per ketvirtį nepakito ir siekė 67 proc., daugiausia dėl per didelių kainų, tačiau taip pat buvo nurodžiusių pasiūlos, paklausos ir finansinio sverto disbalansus.

Lietuvoje veikiančių šešių komercinių bankų ir keturių užsienio bankų filialų apklausa atlikta 2024 m. vasario–kovo mėnesiais.

Top