Jei ne 6 milijardų eurų paskola - Lietuva būtų bankrutavusi?

Pastaruoju metu visuomenėje itin daug diskusijų sukėlė valdančiosios daugumos noras aiškintis praėjusios finansų krizės priežastis. Itin daug prieštaringų nuomonių susilaukė tuometinės valdžios sprendimas skolintis ne iš TVF, o  atviroje rinkoje. Šiandien šiuo klausimus pasisakė ir Finansų ministerijos specialistai, kurių nuomone toks sprendimas galimai išgelbėjo Lietuvą nuo bankroto.

Svarstymai dėl paskolos

Per du metus, nuo 2009 iki 2010, valdant "Konservatoriams", buvo gauta daugiau kaip šeši milijardai eurų įvairių kreditų. Už šias paskolas Lietuva sumokėjo daugiau nei tarkime kaimynai latviai, kurie skolinosi iš TVF, bet finansų eksperto teigimu, tai buvo vienintelis racionalus sprendimas, atsižvelgiant į visas objektyvias aplinkybes.

Lietuva 2008 metais buvo beveik ant bankroto ribos, teigia Finansų ministerijos atstovas. Pasak Audriaus Želionio, 2008-ųjų pabaigoje tarptautinės rinkos užsidarė, todėl vienintelė išeitis Lietuvai buvo skolinimasis vidaus rinkoje. „Lietuva buvo traktuojama kaip esanti vos ne ant bankroto ribos.

2008 metų pabaigoje reitingų agentūros dar labiau numušė Lietuvos reitingus ir pasidarė tai, ką patyrė Graikija, ir iš ko šiaip ne taip sugebėjome išbristi. Vidaus rinka buvo vienintelis būdas skolintis, padėjęs išsisukti“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja paskutinės ekonominės krizės priežastis, trečiadienį sakė ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius A. Želionis. „Reitingai kirto labiausiai po euro neįsivedimo 2007 metais (Lietuvai 2007 metais nepavyko įsivesti euro dėl per didelės infliacijos – BNS)“, – teigė A. Želionis. Pasak jo, euro įvedimas per krizę Lietuvai būtų padėjęs ir pigiau, ir daugiau skolintis. Tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva dabar skolinasi labai panašiomis palūkanomis, kaip ir Prancūzija.

A. Želionis įsitikinęs, kad tai lemia ir šalies gebėjimas valdyti finansus. Jis pabrėžė, kad 2009 metais, per didįjį ekonomikos smukimą, augo ir tų, kurie galėjo paskolinti, apetitai. „Išėjimas 2009 metais į euro rinką parodė, kad ten yra pakankamai sėkminga investuotojų apetito bazė ir reikia ieškoti kitų išeičių.

Todėl buvo ėjimas į JAV rinkas“, – teigė jis. Pasak jo, 2008 metais vyko Seimo rinkimai ir dėl to nebuvo galima peržiūrėti biudžeto ir sumažinti skolinimosi – tam trukdė politikai. „Tarpuvaldis neleido peržiūrėti biudžeto taip, kaip reikia“, – tvirtino A. Želionis. Jo teigimu, 2009-2010 metais Lietuva pasiskolino daugiau kaip 6 mlrd. eurų, o jeigu Lietuva būtų skolinusis iš TVF, ji būtų gavusi tik 1,5 mlrd. eurų. Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.

Top