Europos centrinis bankas

Europos centrinis bankas (ECB) yra pagrindinė finansinė institucija atsakinga už bendros euro zonos pinigų politikos įgyvendinimą. Pagrindiniai ECB tikslai yra palaikyti kainų stabilumą euro zonoje, remti ekonomiką ir skatinti kurti darbo vietas. Europos centrinis bankas priklauso Europos centrinių bankų sistemai, kurios nariu Lietuvos centrinis bankas tapo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.

Europos centrinis bankas (ECB)

ECB gali tiesiogiai įtakoti tik eurą įsivedusias valstybes, tačiau jo reikšmė visam regionui yra labai didelė, todėl Europos centrinis bankas laikomas viena iš įtakingiausių finansinių institucijų visame pasaulyje.

Europos centrinio banko veikla apibrėžta Europos Sąjungos sutartimi. ECB valdo direktorių valdyba, kuriai vadovauja prezidentas ir valdytojų taryba. Valdytojų tarybą sudaro direktorių valdyba ir Europos centrinių bankų sistemai priklausančių šalių centrinių bankų atstovai. ECB kapitalą sudaro akcijos, kurios negali būti perleidžiamos. ECB akcininkais yra visų ES šalių centriniai bankai.

ECB naudoja tokius pačius įrankius ir poveikio priemones kaip ir kiti (valstybių) centriniai bankai. Viena iš priemonių, kurią naudoja ECB - palūkanų normos nustatymas. Palūkanų norma - tai mažiausia skolinimosi kaina, kuri lemia visas rinkos palūkanų normas: kreditų, indėlių, obligacijų ir pan. Esant mažai palūkanų normai į apyvartą išleidžiama daug pinigų ir galima pigiau skolintis. Tuo tarpu jeigu palūkanų norma didelė, į finansų rinkas patenka mažiau pinigų ir skolintis tampa brangu. Kita rinkos poveikio priemonė, kurią naudoja ECB - obligacijų supirkimas. Superkant obligacijas didinamas rinkoje esantis pinigų kiekis.

Top