Lietuvos bankas šiandien penkioms bendrovėms suteikė sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijas pagal Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse galiojantį Sutelktinio finansavimo reglamentą (SFR). Nustojus galioti nacionaliniam Sutelktinio finansavimo įstatymui, ši sritis tampa reguliuojama pagal bendros rinkos taisykles. Naujoms sąlygoms iš viso pasirengė dvylika dalyvių. 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

 „Sutelktinio finansavimo sektorius yra svarbi verslo, ypač smulkiojo ir vidutinio, projektų finansavimo alternatyva, konkuruojanti su bankais ir kredito unijomis. Jis sparčiai auga ir dabar atvers naują plėtros puslapį bendroje Europos rinkoje, suteiksiantį naujų galimybių ir mūsų šalyje, ir užsienyje veikiantiems sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Kadangi nacionalinį reguliavimą pakeitė SFR, platformų operatoriai, norintys tęsti veiklą, turėjo gauti licencijas SFR nustatyta tvarka.

Lietuva pagal naują sutelktinio finansavimo reguliavimą išduotų licencijų skaičių Europos rinkoje yra trečia. 2021 m. lapkričio 10 d. įsigaliojus SFR, Lietuvoje sutelktinio finansavimo paslaugas turėjo teisę teikti 23 platformų operatoriai. Iš jų dvylikai (šiandien – UAB „Finansų bitė verslui“, UAB Inrento, UAB „Sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“, UAB Nordstreet, UAB „FinoMark“, anksčiau – UAB HEAVY FINANCE, UAB „ANDRUM Fund“, UAB Crowdpear, UAB CF REAL ESTATE LT, 8 stars, UAB, UAB „Bendras finansavimas“ ir UAB „Trečia diena“) pereinamojo laikotarpio metu buvo suteiktos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų licencijos ir jie tęs veiklą. Dviejų įmonių prašymai dar nagrinėjami, keturios pačios pateikė prašymus išbraukti iš Sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašo, o kitos penkios nėra pateikusios paraiškų ir, nustojus galioti Sutelktinio finansavimo įstatymui, prarado teisę Lietuvoje teikti sutelktinio finansavimo paslaugas.   

Be jau minėtų dvylikos bendrovių, sutelktinio finansavimo paslaugas Lietuvoje pagal SFR turi teisę teikti ir devyni kitose ES ir EEE valstybėse licencijuoti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai. Pavyzdžiui, viena iš sutelktinio finansavimo sektoriaus dalyvių – EstateGuru Lietuva, UAB, – savo pačios prašymu buvo išbraukta iš nacionalinio Sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašo, tačiau jos veiklą perėmė Estijos finansų priežiūros ir pertvarkymo institucijos (Finantsinspektsioon) prižiūrima Estateguru OÜ. Ši bendrovė turi teisę teikti sutelktinio finansavimo paslaugas ir Lietuvoje, kadangi SFR nustatyta tvarka yra atlikusi atitinkamą notifikavimo procedūrą. 

Atkreipiame dėmesį, kad kitose ES ir EEE valstybėse licencijuotų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklą prižiūri jiems licencijas išdavusios priežiūros institucijos. Būtent jos nagrinėja klientų skundus ir pretenzijas, nepaisant to, kurioje jurisdikcijoje teikiamos paslaugos. Lietuvos bankas prižiūri tik Lietuvoje licencijuotų sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklą. 

Nustojus galioti nacionaliniam reguliavimui ir pasibaigus SFR nustatytam pereinamajam laikotarpiui, sutelktinio finansavimo platformų operatorius UAB „Iban online“ (kuris iki šiol vykdė veiklą) iki licencijos pagal SFR gavimo dienos neturės teisės sudaryti galimybės sudaryti naujų finansavimo sandorių per savo administruojamą sutelktinio finansavimo platformą. Jis toliau turės vykdyti dabartinius įsipareigojimus finansuotojams ir projektų savininkams duotus, kol juos baigs.

Lietuvos bankas primena, kad bendras sutelktinio finansavimo teisinis reguliavimas visose ES ir EEE valstybėse įsigaliojo 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau siekiant suteikti rinkos dalyviams daugiau laiko prisitaikyti prie naujo reguliavimo, pereinamasis laikotarpis buvo pratęstas dvejiems metams – iki šių metų lapkričio 10 d. 

Nuo 2017 m. (sutelktinio finansavimo veiklos pradžios Lietuvoje) iki 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigos buvo sudaryta daugiau nei 1,5 mln. sutelktinio finansavimo sandorių, jais finansuoti beveik 7 000 projektų, kurių vertė – 460 mln. Eur. Sutelktinis finansavimas – FinTech priemonė, skirta įmonėms ir investuotojams greičiau ir paprasčiau pasiekti vienas kitą, kartu užtikrinant atitinkamą investuotojų apsaugą. Toks finansavimo būdas naudojamas nekilnojamojo turto ir verslo projektams plėtoti, verslo paskoloms ir apyvartinių lėšų poreikiui finansuoti bei turimoms paskoloms refinansuoti.

Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, turinys veiklos leidimus pagal SFR, skelbiami Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių registre. Informacija, norintiems gauti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją Lietuvoje, pateikiama čia. 

Kuo skiriasi naujasis sutelktinio finansavimo sektoriaus reguliavimas nuo ankstesnio:

• SFR suteikia galimybę teikti paslaugas visose ES ir EEE valstybėse;
• naujas finansuotojų skirstymas į grupes (turintys ir neturintys investavimo patirties);
• nepatyrusiems finansuotojams suteikiamas keturių dienų persigalvojimo laikotarpis, jo metu galima atsiimti paraišką;
• nepatyrusiam investuotojui investuojant daugiau kaip 1 000 Eur, arba 5 proc. jo turto vertės, turi būti pateikiamas įspėjimas apie rizikas, o investuotojas turi duoti sutikimą;
• išsamesnis priimtinumo testas ir pareiga periodiškai jį peržiūrėti;
• pareiga modeliuoti gebėjimą prisiimti nuostolius;
• pareiga skelbti Pagrindinės informacijos investuotojui dokumentą (PIID);
• kreditingumo vertinimas tampa visapusiškesnis, bet neprivalomas;
  
   
• autoskolinimas – finansuotojo iš anksto skirtų lėšų investavimas į paskolų projektus, kurį vykdo sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas pagal kliento iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus. Nustatomos ir papildomos finansuotojų apsaugos sąlygos:
  
  • autoskolinimas vykdomas bent pagal du kriterijus (palūkanų dydis, kredito reitingas, veiklos sritis ir pan.);
  • sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas privalo turėti procesus ir procedūras, kuriomis įvertintų projektus įvairiais pjūviais;
  • sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas privalo teikti klientams informaciją įvairiais pjūviais apie automatiniu būdu suformuotą portfelį;
  • autoskolinimas negali peraugti į individualų ar sutelktinį turto valdymą;
  • už autoskolinimo veiklą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjas negali priimti jokio skatinimo priemonių (angl. inducements);
  • autoskolinimas nelaikomas investavimo rekomendacija, kol projektų atrankos kriterijai ir vykdymo procesas yra aiškūs ir objektyvūs;
    
     
• numatyta antrinė rinka, vadinamoji skelbimų lenta, siekiant išvengti asociacijų su reguliuojama antrine rinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (MiFid). Pagrindiniai skelbimų lentos bruožai:
  
  • skirta tik toje pačioje sutelktinio finansavimo platformoje suteiktoms paskoloms, įsigytiems vertybiniams popieriams parduoti arba pirkti;
  • kartu su paskola turi būti paskelbiamas ir PIID;
  • pateikiama informacija apie skelbimų lentos veikimo principus ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo apsaugos netaikymą;
  • supaprastintas projektų savininkų patikimumo vertinimas.