Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos vartojimo kredito portfelis išaugo šiek tiek daugiau nei penktadaliu – iki 2,4 mlrd. Eur. Gyventojai daugiau skolinosi iš bankų ir kredito unijų, tačiau sparčiai augo ir tarpusavio skolinimas.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

 „Vartojimo kredito rinka ir toliau yra aktyvi, matome tendenciją, kad didėja skolinimosi sumos, o paskolų kokybė iš esmės nesikeičia“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. 

Per 2023 m. pirmąjį pusmetį vartojimo kredito davėjai iš viso sudarė apie 250 tūkst. naujų sutarčių ir paskolino gyventojams 745 mln. Eur, arba 70 mln. (10 %) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Vidutinė vartojimo kredito suma siekia 2 900 Eur, o tai yra 150 Eur daugiau nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį. 

Bankai ir kredito unijos suteikė 118 tūkst. naujų vartojimo kreditų už 422 mln. Eur – atitinkamai 7 ir 14 proc. daugiau nei 2022 m. pirmąjį pusmetį. 

Kiti vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos), įskaitant tarpusavio skolinimo platformų operatorius, suteikė 135 tūkst. naujų vartojimo kreditų už 322 mln. Eur – atitinkamai 1 ir 5 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Prie FinTech sektoriaus priskiriamų tarpusavio skolinimo operatorių vartojimo kredito portfelis, palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, augo 30 proc. – iki 111 mln. Eur.

Tiesiogiai išmokamų, įskaitant mažos vertės, vartojimo kreditų, suteikta už 194 mln. Eur, arba 10 proc. daugiau nei per tą patį laiką prieš metus. 

Prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai (susietojo vartojimo kreditai) šių metų pirmąjį pusmetį sudarė apie 36 proc. visų vartojimo kreditų. Vartotojai sudarė kiek daugiau nei 40 tūkst. šių sutarčių už beveik 126 mln. Eur. Vidutinė tokio kredito suma buvo 3 100 Eur, trukmė – beveik 4 su puse metų, metinė palūkanų norma – 4,7 proc., o visa paskolos kainos metinė norma – 8,7 proc. 

Ilgiau kaip 3 mėn. pradelstų mokėjimų dalis vartojimo kredito davėjų (ne kredito įstaigų) portfeliuose minimaliai padidėjo ir šių metų pirmąjį pusmetį siekė 7,6 proc. Bendra susidariusių ne kredito įstaigų įsiskolinimų (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) suma sudarė apie 48 mln. Eur, 4,7 proc. visos suteiktų vartojimo kreditų sumos.

V. Cibas pabrėžė, kad šiemet daug dėmesio skiriama vertinimui, kaip vartojimo kredito davėjai (ne kredito įstaigos) sudaro, vykdo ar nutraukia kredito sutartis. Lietuvos bankas nustatė trūkumų, susijusių su vartojimo kredito paraiškų turiniu (pavyzdžiui, iš vartotojų renkama informacija yra per daug abstrakti, trūksta kreditingumui įvertinti reikalingų duomenų) ir kredito gavėjų pajamų tvarumu, netinkamu vėluojantiems mokėti klientams siunčiamų pranešimų turiniu ir kita. Lietuvos bankas pateikė rekomendacijas, į kurias buvo atsižvelgta.

2023 m. birželio pabaigos duomenimis, vartojimo kreditus teikė beveik 150 finansų įstaigų: 78 kredito įstaigos (bankai ir kredito unijos) bei 71 kita bendrovė (vartojimo kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos). Pastarosios pagal suteiktų vartojimo kreditų sumą sudaro apie 42 proc. Lietuvos vartojimo kredito rinkos.

Išsamią vartojimo kredito davėjų ir tarpusavio skolinimo platformų statistiką rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.