Kiekvienas verslas siekia efektyviausiu būdu panaudoti generuojamas lėšas. Vieni verslininkai renkasi kaupti pinigus numanomai verslo plėtrai ar stengiasi sukaupti pakankamą sumą solidžiam dividendų išsimokėjimui asmeninėms vadovo bei akcininkų reikmėms.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Tačiau vis dažniau sutinkama ir dar viena alternatyva – juridinis investavimas, kurį iki šiol gaubia ne vienas mitas.

„Visai kaip fizinio asmens atveju, investavimas per įmonę yra patikimas būdas efektyviai siekti ilgalaikių finansinių tikslų: tvarkytis su infliacija, susikurti patikimą finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams bei uždirbti papildomą pelną. Tačiau esminius panašumus papildo teisiniai skirtumai ir iš to kylanti investavimo specifika: skiriasi apskaita, mokesčiai ir galutinis pelnas.

Todėl visi verslininkai, kurie domisi tvariu organizacijos augimu – turėtų susipažinti su papildoma investavimo aplinka“, – teigia „Paskolų klubo“ vadovė Indrė Krasovskė. 

Juridinis ir fizinis investavimas: kuo skiriasi?

Fizinio asmens investavimo modelis labiausiai priimtinas samdomiems darbuotojams, kurie siekia padidinti savo pajamas neprisiimant didelės administracinės atsakomybės. Investuojant kaip fiziniam asmeniui, pajamos apskaitomos taikant pinigų srautų metodą, t. y. pajamos pripažįstamos tik tada, kai jos faktiškai gaunamos. Šiandien egzistuojantis 15-20 proc. mokesčių tarifas gali sumažinti bendrą grąžą. Tačiau mokesčių poveikį kompensuoja fiziniams asmenims galiojanti 500 Eur per metus neapmokestinamų palūkanų lengvata.

Kalbant apie juridinį investavimą – padėtis kiek kita. Juridinis asmuo turi taikyti kaupimo apskaitos metodą, pagal kurį pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos,nepriklausomai nuo to, kada gaunami ar išleidžiami pinigai. Svarbu, jog juridiniai asmenys gali pasirinkti investuoti pelną tiesiogiai iš įmonės sukaupto turto. Tokiu atveju investuojamas pelnas nėra apmokestinamas jei lėšos išsimokamos kaip dividendai. Todėl galima investuoti didesnį pinigų kiekį ir ilgainiui sparčiau auginti investicinį portfelį.

Mokestinės lengvatos

Vienas iš svarbiausių investavimo įmonės vardu privalumų yra tas, kad vėluojančios paskolos, tarpusavio skolinimo atveju, yra traktuojamos kaip įmonės finansinės veiklos sąnaudos. Tai reiškia, kad nutrauktų paskolų atveju, jas galima atskaičiuoti iš pajamų. Šis veiksnys padeda pasilengvinti mokestinę naštą, ypač turint omenyje ir taip taikomus mažesnius pelno mokesčių tarifus, kurie skirtingų dydžio bendrovėms svyruoja nuo 0 iki 15 proc.

Be to, nors iš investicijų gautas pelnas apmokestinamas pelno mokesčio tarifu, tačiau tokiu atveju nėra taikomas 15–20 proc. siekiantis GPM iki kol uždirbtas pelnas nebus paskirstytas bendrovės akcininkams ar dalininkams. Nors investavimo laikotarpio pabaigoje GPM vis tiek bus sumokamas, tačiau jei tai bus atliekama tik po keliolikos investavimo metų – gauta grąža ir reinvestuotos palūkanos jau sudarys reikšmingai padidėjusį pradinį įnašą, kuris galėtų išaugti keliais ar kelioliką procentų.

 Papildomi investavimo kaštai

Nesumenkinant privalumų, reikia pažymėti ir papildamas išlaidas, susijusias su buhalterijos tvarkymu: priešingai nei fiziniams asmenimis, verslo įmonėms reikia skirti dėmesį buhalterinei apskaitai, todėl įsijungia papildomos sąnaudos. Uždarosios akcinės bendrovės atveju, būtina įdarbinti bendrovės direktorių, net jei pats darbas reikalautų kelių valandų per mėnesį.

Klausimai į kuriuos būtina atsakyti prieš pradedant investuoti

Nusprendus išbandyti juridinį investavimą, patartina ne tik išsiaiškinti svarbiausius mokestinius ir teisinius apribojimus, bet ir įvertinti įmonės struktūrą bei artimiausios ateities planus.

Kaip ir fizinio asmens investavimo atveju, svarbu aiškiai apsibrėžti finansinius tikslus, investavimo laikotarpį bei potencialią investuotiną sumą. Įvertinti konkretaus verslo finansines galimybes: kokią pelno dalį galima paskirti mėnesinėms ar metinėms investicijoms? Taip pat atsakyti į klausimą ar mažesnis apyvartinis kapitalas nepristabdys kasdienio įmonės veiklos efektyvumo?

Papildomos išlaidos. Verslininkai, kurie svarsto įdarbinti įmonės kapitalą ir ruoštis bendrovės ateičiai investuojant turėtų atsižvelgti į investicijų dydžio ir apskaitos kaštus. Jei investicijoms skiriamos lėšos neviršytų kelių šimtų ar tūkstančių per metus – bendrovės steigimo ir valdymo kaštai būtų aukštesni už potencialią investavimo per įmonę naudą.

Nepaisant iššūkių – dar viena augimo galimybė

Į kylančias investavimo problemas galime pažvelgti ir pozityviai. Nuosekliai kaupiamas turtas ir atsidedamas pelnas kartu reiškia ir stabilų finansinį užnugarį nenumatytų aplinkybių atveju: pavyzdžiui, ekonominių krizių metu ar susidūrus su svarbiomis įmonės vidaus problemomis. Investuojantys verslai gali būti tikri, jog jei bendrovei skubiai prireiktų apyvartinių lėšų, būtų galima realizuoti jau esamas investicijas, neieškant kitų finansinių šaltinių ar skolinantis aukštomis palūkanomis.

Apibendrinant, investavimas juridiniams asmenims yra patikimas būdas įdarbinti verslo kapitalą bei kaupti pinigus būsimai plėtrai ar ruoštis nenumatytoms išlaidoms padengti. Pasirinkimas investuoti įmonės vardu yra skatinamas valstybės, nes įmonėms užtikrinami mažesni mokesčio tarifai, galimybė investuoti lėšas iki jų apmokestinimo. Todėl modernios verslo įmonės turėtų nesustoti ieškoti alternatyvių finansinių tikslų siekimo įrankių, padėsiančių džiaugtis ilgalaikiu bendrovės augimu.