Per pirmą savaitę „Swedbank“ klientai įsigijo Vyriausybės taupymo lakštų už 18 mln. eurų

Per pirmą naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijos platinimo savaitę „Swedbank“ klientai sudarė daugiau kaip 1,3 tūkst. sutarčių už 18 mln. eurų dėl lakštų įsigijimo. Šiuo metu platinama antroji vienų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija, už kurią bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Jos platinimas vyksta iki rugsėjo 18 d.

taupymo lakstaiNuotrauka: Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis © Finansų ministerija

„Atnaujinta Vyriausybės taupymo lakštų programa sulaukė nemenko gyventojų susidomėjimo. Vyriausybės taupymo lakštai yra saugi taupymo alternatyva, kuri yra naudinga ir šalies gyventojams, norintiems gauti stabilią grąžą, ir šalies Vyriausybei, tokiu būdu galinčiai pasiskolinti vietos rinkoje paskatinant gyventojus įdarbinti savo santaupas“, – sako „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Vyriausybės taupymo lakštų norintys įsigyti gyventojai, tai gali padaryti prisijungę prie savo interneto banko paskyros ir užpildę atitinkamą pavedimo formą. Minimali suma, už kurią galima įsigyti lakštų, prasideda nuo 100 eurų. Kaip rodo platinimo duomenys, gyventojai dažniausiai įsigyja Vyriausybės taupymo lakštų už sumas, kurios gali siekti nuo 1 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Pasak „Swedbank“ atstovo, per pirmą Vyriausybės taupymo lakštų emisijos platinimą rugpjūčio mėnesį jų įsigijo 3000 klientų, iš viso buvo sudaryta 3,4 tūkst. sutarčių.

Vyriausybė yra numačius platinti taupymo lakštus ir toliau – šiuo metu suplanuotos dvi kitos taupymo lakštų emisijos, kurios bus platinamos atitinkamai spalio ir lapkričio mėnesiais. Jų platinimo sąlygos bus skelbiamos LR Finansų ministerijos svetainėje, o prasidėjus platinimui jų taip pat bus galima įsigyti per „Swedbank“ interneto banką.

„Vyriausybės taupymo lakštai yra vienas iš būdų įdarbinti savo lėšas konkrečiam laikotarpiui ir gauti iš anksto apibrėžtą grąžą. Be to, ieškodami kitų alternatyvų, kaip šiuo metu santykinai saugiai įdarbinti savo lėšas, gyventojai taip pat gali apsvarstyti ir Lietuvos ar kitų ES šalių išleistų obligacijų įsigijimą“, – sako P. Ladziato.

Top