Skolintis pinigų nėra labai malonus užsiėmimas, daugelis žmonių jaučia diskomfortą kai tenka kreiptis dėl kredito į banką, smulkiųjų kreditų bendrovę ar kitą kreditorių. Tačiau dar nemaloniau žmonėms yra skolintis iš draugų ar giminių. Kaip rodo Swedbank atliktas tyrimas, Lietuviai prireikus pinigų meiliau kreiptųsi į banką nei į artimuosius.

Prireikus pasiskolinti 2 tūkst. eurų sumą, 46 proc. Lietuvos gyventojų pirmiausia kreiptųsi į banką, 41 proc. – į šeimos narius ar giminaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu Baltijos šalyse atlikta apklausa. Panašiai elgtųsi ir šalių kaimynių gyventojai – dėl kelių tūkstančių eurų sumos į banką kreiptųsi 47 proc. estų ir 44 proc. latvių.

„Apklausa parodė, kad prireikus didesnės kelis tūkstančius eurų siekiančios sumos daugiau žmonių kreiptųsi į banką, tai bendra tendencija visose Baltijos šalyse. Prireikus keliasdešimties ar kelių šimtų eurų, lietuviai ir estai būtų linkę pirmiausia pasikliauti savo artimaisiais, o latviai ir šiuo atveju dažniau naudotųsi finansinių institucijų paslaugomis“, – Baltijos šalių gyventojų apklausos rezultatus komentuoja „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Pasak jo, mažesnes pinigų sumas iš savo artimųjų būtų linkę skolintis 60 proc. Lietuvos ir 56 proc. Estijos gyventojų. Dėl tokios paskolos paraišką bankui teiktų beveik kas antras lietuvis ir estas (45 proc.).

Tuo metu latviai būtų linkę elgtis kitaip negu lietuviai ir estai – į finansų institucijas dėl mažesnių sumų kreiptųsi 53 proc. Latvijos gyventojų, o 44 proc. jų tokiu atveju pinigų prašytų paskolinti savo giminaičių ar draugų.

Kaip pastebi T. Pulikas, Baltijos šalių gyventojų supratimas apie finansinius produktus didėja. Tie gyventojai, kuriems yra tekę pasinaudoti bankų paskolomis, palankiau vertina skolinimąsi iš finansų institucijų, o ne iš giminaičių. Be to, gyventojai visose Baltijos šalyse iš „Swedbank“ būtų linkę skolintis dažniausiai tarp rinkoje veikiančių finansų institucijų. Prireikus pasiskolinti maždaug 2 tūkst. eurų sumą, kreiptis į šį banką svarstytų 42 proc. lietuvių, 34 proc. estų ir 40 proc. latvių.

„Džiugina tai, jog gyventojų finansinis išprusimas didėja. Rinkdamiesi ir lygindami skirtingų finansų institucijų pasiūlymus, gyventojai vis dažniau atkreipia dėmesį į bendrą kredito kainą, o ne tik palūkanų normą. Neretai būtent papildomi mokesčiai gali sudaryti netgi didesnę paskolos kainos dalį, tad renkantis finansavimo sprendimą klientams visada patariame įvertinti visą paskolos kainą, ne tik palūkanas“, – sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.

„Swedbank“ duomenimis, vidutinė vartojimo paskola, suteikiama Lietuvos gyventojams, sudaro apie 2,2 tūkst. eurų, ji dažniausiai suteikiama 3,5 metų laikotarpiui. Estijoje ir Latvijoje vidutinė vartojimo paskola sudaro apie 2 tūkst. eurų, ji vidutiniškai išmokama per 2 metų laikotarpį.

Gyventojų apklausą internetu „Swedbank“ užsakymu Lietuvoje šių metų gegužės mėnesį atliko bendrovė PHD, jos metu apklausti 1 054 respondentai nuo 18 iki 69 m. amžiaus.