Daugumai lietuvių svarbiau grąžinti kreditą nei leistis į kelionę

Lietuviai į kreditus žiūri itin atsakingai ir kol turi nepadengtų įsiskolinimų, net trys iš keturių, nesiryžtų leistis į kelionę ar kitaip išlaidauti. Tokį tautiečių požiūri į paskolas atskleidžia Swedbank užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Paskolos ir kelionės yra nesudarinama

Senas posakis „Geriau alkanam gultis, nei su skolomis keltis“ daugumai lietuvių tebegalioja. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 73 proc. šalies gyventojų atsisakytų atostogauti kurorte ar vykti į pažintinę kelionę turėdami neišmokėtą vartojimo kreditą. Dar daugiau gyventojų nuo brangesnio poilsio sulaikytų pradelsti mokėjimai už kreditus ar paslaugų teikėjams (83 proc.) ir didelė skola artimiesiems ar pažįstamiems (87 proc.).

Finansiškai drausmingi

„Galima sakyti, kad šie duomenys yra komplimentas lietuviams už jų finansinę drausmę. Neseniai panašus tyrimas buvo atliktas kaimyninėje Latvijoje, ir paaiškėjo, kad ten situacija gerokai skiriasi. Skirtingai nei lietuviai, tik 21 proc. latvių atsisakytų atostogų, jei turėtų pradelstų trumpalaikių finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Nuostata, jog verčiau atsisakyti kokybiškesnio poilsio, bet įvykdyti įsipareigojimus yra būdinga didžiajai daliai lietuvių. Visgi jos rečiau laikosi didžiausias pajamas gaunantys gyventojai ir jaunimas – gyventojai iki 35 metų amžiaus.

Įsiskolinę – beveik penktadalis

Ar dažnas lietuvis šiandien turi neišmokėtą vartojimo paskolą ar įsiskolinimų paslaugų teikėjams? Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, neišmokėtą vartojimo kreditą turi 16 proc. pilnamečių gyventojų, o 9 proc. turi pradelstų mokėjimų finansų, telekomunikacijų, elektros tiekimo ir kitoms įmonėms. Už pastarųjų įmonių paslaugas daugiau kaip po 1000 eurų yra įsiskolinę 2 proc. gyventojų.

„Per atostogas norisi negalvoti apie rūpesčius. Todėl prieš išvykstant poilsiauti patariama padengti susikaupusius įsiskolinimus, jei tokių gyventojai turi. Pastebime, kad vis daugiau vartotojų elgiasi apgalvotai ir, turėdami keletą pradelstų mokėjimų vienu metu, pirmiausia padengia didesnius. Tai yra tokius, už kuriuos skaičiuojamos didžiausios palūkanos ir delspinigiai. Dažniausiai tai yra teisingas pasirinkimas“, − sako Rasa Ruseckaitė, „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.

Remiantis atliktos apklausos rezultatais, daugiausia gyventojų (87 proc.) nuo atostogų kelionių sulaikytų didesnė kaip 3 mėnesių pajamų dydžio skola draugams, giminaičiams ar pažįstamiems.

„Esame nedidelė šalis, ir ypač mažesniuose miestuose visi vieni kitus pažįsta. Akivaizdu, kad daugelis pasijustų nejaukiai, jei nemažą sumą pinigų paskolinęs bičiulis sužinotų, kaip skolininkas mėgaujasi kurorto malonumais tolimoje šalyje“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

Stabdo ir atostogų kaina

Atostogų kaina – taip pat svarbus veiksnys gyventojams svarstant, ar jie gali vykti ilsėtis turėdami trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė lietuvių per atostogas išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Be to, nemažai žmonių atostogas sieja su galimybe atlaisvinti savo finansinį diržą, todėl, matyt, kai kuriems iš jų geriau jokių atostogų nei taupios ir suvaržytos.

„Skolų turintiems žmonėms patartume ir toliau susilaikyti nuo didesnių išlaidų ir rūpintis įsipareigojimų vykdymu, tačiau nepamiršti poilsio. Galima rinktis „namostogas“, trumpam pakeisti darbo pobūdį, praleidžiant savaitę su vaikais, sode ar pas giminaičius. Savaitės ar dviejų poilsis dukart per metus taip pat yra ir finansiškai naudingas sprendimas, nes palaiko produktyvumą ir motyvaciją“, − sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Reprezentatyvią 1015 18-75 m. gyventojų apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. balandžio mėn. atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausos tikslas – išsiaiškinti, kaip gyventojai suvokia atostogas ir jas planuoja.

Top