Jei kalbėtume apie tai, kokios temos sukelia daugiausiai diskusijų viešojoje erdvėje, tai į šį sąrašą neabejotinai patektų ir kreditai, paskolos. Daugėja juos teikiančių įstaigų, daugėja norinčių pasiskolinti, daugėja pasirinkimo galimybių, tad nieko keista, kad skolinasi ar artimiausioje ateityje naudotis kreditorių paslaugomis ketina vis daugiau lietuvių.

Būtent sutuo yra susijusi ir dar viena aplinkybė – kreditų rinkai įsisukus, galima pastebėti bei išskirti tam tikrus vartotojų elgesio modelius. Tad, kaip dažniausiai elgiasi gyventojai, prašydami kreditų, juos pasiėmę bei grąžindami?

Vartojimo paskolų šiek tiek sumažėjimo

Ne paslaptis, kad kreditai yra įvairių rūšių, o viena iš jų – vartojamieji kreditai. Pastarieji yra ypač populiarūs, nes juos galima naudoti įvairiais tikslais. Jei kreditai būstui ir yra skirti būstui įsigyti, jei kreditai verslui ir yra skirti verslui, tai vartojamieji kreditai gali būti naudojami įvairiems tikslams:

• kelionėms;
• kasdienėms išlaidos padengti;
• sveikatai gerinti;
• stambiems ar smulkiems pirkiniams įsigyti ir pan.

Beje, būtent su šiomis paskolomis ir yra susijęs vartotojų elgesio modelis – pastaraisiais metais pastebėta, kad žmonės prašo vis mažesnių vartojimo paskolų. Belieka tik daryti išvadą, jog tai galbūt yra susiję su augančiomis pajamomis. Kreditai būstui įsigyti dažiausiai siekia 45 000 – 50 000 eur. Ne paslaptis, kad namai yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo pirkinių. Būtent dėl šiospriežasties, būstui yra keliama daugybė įvairių reikalavimų: jis turi ne tik būti saugus, bet ir gražaus,jaukus, patogus, šiuolaikiškas, o taip pat ir atitikti individualius poreikius. Vis dėlto, ne paslaptis irtai, kad nemaža dalis žmonių neturi visos reikalingos sumos būstui įsigyti, todėl kreditai yra tiesiog būtinas sprendimas.

Atsižvelgiant į juos, nesunku pastebėti ir dar vieną vartotojų elgsenos modelį. Vertinant paskutiniųjų metų duomenis matyti, kad dažniausiai mūsų šalies gyventojai prašo 45 000– 50 000 eur dydžio paskolos būstui įsigyti. Tampa vis drąsesni – įkeičia vis daugiau turto. Vertinant paskutiniųjų metų duomenis matyti, kadlietuviai tampa drąsesni ir tam, kad jiems būtų suteikta paskola, nebijo įkeisti vis daugiau turto. Belieka tik pridurti, kad šis poelgis yra iš tiesų sveikintinas, kadangi atveria vis daugiau galimybių.

Labiausiai kreditų prašo tam tikros amžiaus grupės gyventojai

Pats metas pakalbėti ir apie dar vieną elgesio modelį, kuris yra susijęs su amžiumi. Kalbant apie kreditus, nesunku pastebėti, kad egzistuoja tam tikra amžiaus grupė, kuriai priklausantys paskolos prašo dažniausiai. Pasirodo, tai yra žmonės nuo 30 iki 40 metų.Kreditų prašytojų skaičius išaugo daugiau nei 1,5 karto. Drąsiai galima sakyti, kad kalbant apskritai apie kreditus (neskirstant jų pagal rūšį), matyti, kadlietuviai vis dažniau ir dažniau kreipiasi į kreditus dalijančias įmones. Jei lygintume 2015 ir 2016 metų duomenis pamatytume, kad kreditų prašančių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 1,5 karto. Didžiausia paskolų vertė susijusi su būsto įsigijimuJau minėjome, kad lietuviai vis daugiau ir dažniau prašo pinigų, tačiau neatsakėme į klausimą, kokiu tikslu yra pasiskolinama daugiausiai pinigų? Iš karto galima atsakyti, kad tai – ne vartojamieji kreditai (kaip ir minėjome, jų sumos pastaraisiais metais sumažėjo). Atsakant į šį klausimą verta paminėti, kad didžiausia paskolų vertė yra susijusi su būsto paskolomis – būtent jam įsigyti mūsų šalies žmonės skolinasi daugiausiai pinigų. Ir, jei lygintume pastarųjų metų duomenis, pamatytume,kad sumos auga dar labiau.