Praėję metai į finansų pasaulį atnešė nemažai pokyčių – karas Ukrainoje ir pandemija smarkiai paveikė požiūrį į turtą. Nors Baltijos šalyse situacija vertinama palankiai, prognozuota finansų krizė neištiko, tačiau smulkiajam ir vidutiniam verslui dėl finansavimo tenka gerai pasukti galvą – investavimas į verslą vis dar nėra populiarus, taip pat trūksta investicinės bazės.

Nuotrauka: © Finansų rinkų konferencija „Atsigavimo stiprinimas, atsparumo ugdymas“ Lietuvos bankų asociacija

Finansų ministerijos ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) organizuotoje 9-ojoje tarptautinėje finansų rinkų konferencijoje „Atsigavimo stiprinimas, atsparumo ugdymas“ (angl. Strengthening recovery, developing resilience) daug dėmesio skirta finansų rinkų patiriamoms karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmėms. Konferencijos dalyviai  nagrinėjo verslo galimybes šiandien gauti finansavimą, įvairių finansinių priemonių naudojimą ir galimybes pritraukti investuotojus.

Praėję metai – su karo ženklu

LBA prezidentės Eivilės Čipkutės moderuotoje konferencijos diskusijoje „Verslas neramiais laikais: (ne)galimybės gauti finansavimą“ dalyvavęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pirmasis viceprezidentas ir klientų aptarnavimo grupės vadovas Jürgen Rigterink kalbėjo, jog po invazijos į Ukrainą pradžios ir vėliau praėjusiais metais buvo galima stebėti gana didelį Vidurio ir Rytų Europos turto išpardavimą. 

„ERPB suaktyvino savo veiklą ir pernai Lietuvoje investavo daugiau nei 200 mln. Eur, bet reikšmingo atotrūkio stipriai nesumažino“, – sakė J. Rigterink. 

„Luminor“ banko Lietuvoje vadovas Andrius Načajus, kalbėdamas apie situaciją Baltijos šalių rinkose, patvirtino, kad finansavimo išlaidos pastaruoju metu smarkiai išaugo. Pavyzdžiui, 2021 m. bankų obligacijų pajamingumas pirminėje rinkoje buvo apie 1 proc., o šiandien jis jau siekia 7,8 proc., o situacija su akcijomis dar prastesnė – emisijos nuo 2021 m. buvusių 600 mln. eurų pernai nukrito iki 0. 

„Praėjusiais metais mūsų ir kitų bankų emisijos įvyko, jos išsilaikys ir šiais metais. Įmonių obligacijos, kurių išpirkimo terminas yra šiemet, sieks apie 1 mlrd. eurų. Didelė jų dalis pateks į bankų rinką. Mūsų regione bankų skolinimo maržos stipriai nesikoregavo arba visai nesikoregavo, o kapitalo rinkoje jos gerokai padidėjo. Įmonės, turėdamos galimybę rinktis, tikriausiai rinksis šiuo metu pigesnius variantus, pavyzdžiui, bankinį finansavimą“, – sakė A. Načajus. 

Krizė nepasikartojo

Kalbėdamas apie smulkiųjų ir vidutinių įmonių finansavimo situaciją, A. Načajus nurodė, kad Lietuvoje situacija yra gana gera. Paskolų ir indėlių santykis yra apie 70 proc. – taigi, bankai vis dar turi likvidumo perteklių ir motyvacijos skolinti pinigus. Kai kuriose kitose šalyse, kur bankams trūksta lėšų, matome sparčiai didėjantį neveiksnių paskolų portfelį.

„Pas mus finansavimo trūkumo nėra. Kai prasidėjo karas Ukrainoje, daug kas spėjo, kad pasikartos 2008-ųjų krizė. To nebus. Tuomet paskolų ir indėlių santykis buvo apie 200 proc., šiandien turime visiškai kitokią situaciją“, – sakė „Luminor“ banko Lietuvoje vadovas. 

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, diskusijoje pristatydamas Baltijos šalių bankininkystės sektoriaus apžvalgą, sakė, kad šiuo neramiu metu bankų sektorius yra geriausios būklės. 

„Kapitalizacija ir pelningumas yra aukšti, paskolų kokybė yra viena geriausių Europos Sąjungoje. Šią padėtį galima paaiškinti pastangomis stiprinti bendrą mūsų finansų sistemos tvirtumą: narystė ES leido gerokai sumažinti palūkanų normų svyravimus, atvėrė ECB pinigų politikos ir fiskalinės politikos paramos galimybes. Užsienio valiutos rizika yra visiškai kitokio masto nei prieš narystę ES. Taip pat ir institucinė sistema, kurią sukūrėme po pasaulinės finansų krizės. Kiekviena Baltijos šalis yra bankų sąjungos narė. Baltijos šalys labai glaudžiai ir veiksmingai bendradarbiauja su priežiūros institucijomis. Baltijos šalių makroprudencinė sistema yra pavyzdys visam pasauliui“, – tvirtino LB vadovas.

„Nasdaq“ prezidentas Europos rinkoms Bjørnas Sibbernas taip pat pritarė tokiam vertinimui – jo teigimu, pandemija parodė, kad finansų rinka veikia labai gerai. 

„Įmonės galėjo pritraukti kapitalo, įsigyti akcijų ar obligacijų. Palyginus su 2008 m. pasauline finansų krize, matome didžiulius skirtumus, dabar finansų sistemos visame pasaulyje yra daug tvirtesnės ir atsparesnės“, – kalbėjo B. Sibbernas.

Švedijos pavyzdys: daug investuojančių į verslą 

Tačiau B. Sibbernas įžvelgia tam tikrų problemų, susijusių su kapitalo rinkų sąveika. Kaip ir prieš 10 metų, taip ir šiandien vis dar diskutuojama, ką reikėtų nuveikti, kad smulkiam verslui būtų sudarytos geresnės sąlygos gauti jose finansavimą. Anot jo, ketinimai yra geri, tačiau darbas vyksta per lėtai. Jis pateikė Švedijos pavyzdį, kai prieš 15 metų buvo priimtas politinis sprendimas stiprinti ne bankų finansavimą, o akcijų rinką, kad ji taptų patrauklesnė mažmeniniams investuotojams. 

„Švedijoje buvo sukurta investicinė taupomoji sąskaita, todėl dabar iš 10 mln. švedų investuotojų 3 mln. investuoja į akcijas. Investuojama į smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris sparčiai auga, sukuria daugiau darbo vietų. Taigi, šis pavyzdys rodo, kad kartais šalys pačios gali turėti idėjų ir įgyvendinti jas“, – pasakojo svečias. Anot jo, tai yra nebloga galimybė smulkiesiems verslininkams, nes šie, matydami esant didelę vietos investuotojų bazę, tikrai sugeba ja pasinaudoti. 

Didžiausios kliūtys rinkų augimui

A. Načajus pastebėjo, kad Baltijos šalys šiuo klausimu pradeda nuo žemų rodiklių – kol kas investavimui neturime nei mažmeninės, nei institucinės bazės, tik jos fragmentus – pavyzdžiui, pensijų fondus, ERPB ir kai kuriuos užsienio investuotojus. „Mums reikia stabilios vietinės institucinių investuotojų bazės“, – akcentavo „Luminor“ banko Lietuvoje vadovas. 

„Ignitis“ finansų direktorius Jonas Rimavičius teigė, kad kol Baltijos šalyse nebus sukurta sava rinka, spragą turi užpildyti užsienio instituciniai investuotojai. 

„Kalbant apie tarptautinių institucinių investuotojų pritraukimą, yra gana įdomių skirtumų tarp obligacijų ir akcijų emisijų. Obligacijų rinkoje tarptautiniai investuotojai žvelgia grynai į verslo pagrindus. Akcijų rinkoje investuotojai žiūri ne tik į juos, bet ir į tai, ar verslai gerai pasirengę prekiauti konkrečioje rinkoje, į jos išsivystymo lygį. Baltijos šalių rinka priskiriama prie mažesnį potencialą turinčių šalių rinkų, tai reiškia, kad čia negali investuoti pasyvūs fondai, kurie dabar sudaro 20-40 proc. pasaulinės akcijų rinkos“, – įžvalgomis dalijosi „Ignitis“ finansų direktorius.