Pirma nemenku išbandymu dalies Lietuvos gyventojų romantiniam gyvenimui tapo koronaviruso pandemija ir jos nulemti ribojimai. Dabar, kaip atskleidžia kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ tyrimas, vis daugiau neigiamos įtakos jam turi ir infliacija, tai pastebi net kas antras šalies gyventojas.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Tai dar didesniu galvos skausmu gali tapti artėjant vasario 14-ai, įsimylėjėlių dienai, dalis žmonių dėl to ketina skolintis.

Kaip rodo kreditų valdymo ir skolų išieškojimo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, didėjančios dovanų ir restoranų paslaugų kainos neigiamai veikė vienišių, porų ir sutuoktinių romantinį gyvenimą visame Senajame žemyne. Reprezentatyvaus tyrimo metu paaiškėjo, kad infliacija pernai neigiamai paveikė vidutiniškai vieno iš keturių (27 proc.) žmonių romantinį gyvenimą. Didėjančios kainos dar daugiau neigiamos įtakos turėjo Latvijos gyventojų nuotaikoms – infliacijos sukeltą žalą romantiniam gyvenimui šioje šalyje akcentavo kas trečias apklausos dalyvis (32 proc.). Lietuvoje tokių – net pusė (47 proc.).

„Tyrimo duomenys atskleidžia, kad net 20 proc. punktų Lietuvoje siekusi vartojimo kainų infliacija reikšmingą ar nežymią neigiamą įtaką turėjo net keturiems iš penkių namų ūkių (79 proc.). Negana to, šalies gyventojus persekioja pesimistinės nuotaikos dėl ateities, mat net keturi iš penkių šalies gyventojų (80 proc.) mano, kad aukšti infliacijos rodikliai bus fiksuojami dar bent metus, beveik du iš trijų asmenų (62 proc.) susirūpinę dėl galimo pagrindinio pajamų šaltinio per ateinančius metus. Blogiausia, kad net pusė apklaustųjų (52 proc.) yra sukaupę santaupų, kurios padėtų išsiversti vos mėnesį ar mažiau. Visa tai skatina keisti savo gyvenseną, dar labiau taupyti, atsisakyti nebūtinų išlaidų, tarp kurių dažnai gali patekti ir romantiniam gyvenimui gerinti skirtos prekės ar paslaugos“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Finansų specialistė pastebi, infliacijos įtaka labiau pastebima „Google“ kartos nariams ir jaunesniems žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės ir ne tokios pastovios. Visgi, kartais nieko nepirkti antrai pusei, atrodo, tiesiog neįmanoma – įpareigoja ne tik tokios progos kaip Šv. Valentino diena, išlaidauti skatina ir socialinių tinklų kuriamas spaudimas. Kaip rodo Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, jį jaučia kas trečias europietis (36 proc.) ir kas antras Lietuvos gyventojas (48 proc.).

„Turimi duomenys rodo, kad dovanų pirkimas simpatijai, partneriui ar sutuoktiniui yra pagrindinė priežastis, kodėl skolinamasi naudojant kredito kortelę. Lietuvoje taip elgiasi kas dešimtas (11 proc.) asmuo, dažniau tai daro vyrai (13 proc.) nei moterys (10 proc.). Išleidžiant reikšmingas pinigų sumas dėl didelių palūkanų išauga kreditų naštos rizika. Pasinėrus į Valentino dienos nuotaiką labai svarbu nepamiršti finansinės drausmės, tinkamai planuoti išlaidas ir neviršyti savo finansinių galimybių“, – pataria I. Valeika.

Apie Europos vartotojų mokėjimų ataskaitą ir bendrovę „Intrum“

Europos vartotojų mokėjimų ataskaitą bendrovė „Intrum“ kasmet skelbia nuo 2013 metų. Šio tyrimo tikslas – pateikti patikimų duomenų ir įžvalgų apie Europos vartotojų lūkesčius, finansinius įpročius, gebėjimą valdyti namų ūkio finansus ir naujausias tendencijas šiose srityse. Tyrimas atliktas 24 Europos valstybėse, kuriose apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį gyventojų.

Kreditų valdymo bendrovė „Intrum“ veikia 25 šalyse. Joje dirba daugiau nei 10 tūkst. specialistų, kurie paslaugas teikia 80 tūkst. užsakovų visoje Europoje.