Didžiausių pasaulio ekonomikų centriniai bankai, tokie kaip: Europos Centrinis Bankas (ECB), Federalinė rezervų sistema (FED), Anglijos Centrinis Bankas (BoE), ir toliau kelia savo bazines palūkanų normas. Ką toks palūkanų kėlimo ralis reiškia ekonomikai? Sunku prognozuoti. Viskas priklausys ne tik nuo vairuotojo ir šturmano patirties ar vairavimo kokybės, bet ir nuo sėkmės.

Nuotrauka: Eglė Džiugytė, investicijų valdyvo įmonės „Monsoon Capital“ vadovė © „Monsoon Capital“

Tad nėra keista, kad vis dažniau keliami klausimai: „Kuris posūkis bus lemtingas? Ar jis atneš pergalę? Ar palydės stačiu kampų į medžio kamieną?“

ECB – pavėluota lyderystė ar apgalvota strategija

Europos Centrinis Bankas (ECB) dar ketvirtadienį pakėlė savo bazinę palūkanų normą 0,5 proc. iki 3 proc. Tai buvo jau penktasis palūkanų kėlimas iš eilės. ECB vadovės, Christine Lagarde, siunčiama žinutė aiški ir tiksli – tai ne paskutinis palūkanų normų kėlimas.

Dar bent vienas papildomas - 50-ties bazinių punktų kėlimas, numatomas kovo mėnesio susitikimo metu. O tolimesni pinigų politikos formavimo veiksmai lieka neaiškūs. Tik po šio susitikimo bus svarstoma ar prireiks toliau kelti palūkanų normas Europoje ir kokiu tempu tai daryti.

Tuo tarpu, finansų rinkų dalyviai tikisi dar vieno papildomo palūkanų normų kėlimo 0,25 proc. punkto ir gegužės mėnesio susitikimo metu. 

Finansų rinkų dalyviai tikisi, kad ECB sustabdys savo kėlimus pasiekus kiek mažesnę nei 4 proc. bazinę palūkanų normų ribą. Tai indikuoja ir vyriausybių vertybinių popierių (VVP) kainos pokyčiai.

Čia siunčiama labai aiški žinutė -  vyriausybių obligacijų pajamingumai pradėjo kristi. Lietuvos VVP pajamingumai nukrito per 0,30 - 0,50 proc., tuo tarpu Vokietijos dešimties metų VVP pasikoregavo iki 2 proc., nuo 2,40 proc.

Visgi, ilgai tylėjęs ir nesiėmęs drastiškų veiksmų dar 2022 m. pradžioje,  ECB ėmėsi griežtos pinigų politikos strategijos ir šią liniją ketiną išlaikyti ištisus metus. Paskutinę ECB kalbą rinkos suprato labai paprastai – pavasarį fiksuosime palūkanų dydžio piką, tuomet tikėtina pusmečio pertrauka nuo bet kokio pokyčio palūkanų normose, o 2024 m. jau galėsime tikėtis palūkanų mažinimo.

Šis finansų rinkų dalyvių nusiteikimas buvo gerai matomas per obligacijų pajamingumų pokyčio prizmę. Skolos vertybinių popierių pajamingumai krito. 

Centriniai bankai rankinio stabdžio dar netraukia

JAV Federalinė rezervų sistema (FED) ketvirtadienį pakėlė savo bazinę palūkanų normą per 0,25 proc., kuri šiuo metu siekia 4,75 proc. Taigi, šiuo metu pinigų skolinimosi kaina JAV tapo didžiausia per 15 metų.

Nors tempas lėtinamas, tačiau FED vadovas, Jerome Powell, akcentavo, kad tolimesni veiksmai bazinių  palūkanų normų klausimais bus daromi atsižvelgiant į ekonominę situaciją. Indikuojama, kad iki šių metų gegužės mėnesio JAV bazinė palūkanų norma pasieks 5 proc. Finansų rinkų dalyviai laukia dar dviejų FED bazinės palūkanų normos kėlimų po 25 bazinius punktus kovo ir gegužės mėn.

Pagrindinės žinutės iš FED vadovo J. Powell, į kurias reiktų atkreipti dėmesį: FED tikisi lengvo išlipimo iš krizinės ekonomikos aplinkos; infliacija mažėja nesukeldama stipraus ekonominio sulėtėjimo; 2023 m. dar nereiktų laukti palūkanų normų mažinimo, tačiau tokia galimybė nėra atmetama, jei bus fiksuojamas ženklus infliacijos kritimas. Taigi, FED siekia išvengti per didelio palūkanų kilimo rinkoje, nesukeliant rinkai lūkesčio, kad greitu metu pamatysime žemėjančias palūkanų normas. Taigi, JAV vyrauja pusiau pilnos ir pusiau tuščios stiklinės dilema. Kita vertus, JAV akcijų indeksai, tiek „S&P 500“, tiek „Nasdaq“ kilo ir dieną po susitikimo uždarė 1 proc. ir 2 proc. kilimu.

Tuo tarpu, Anglijos Centrinis Bankas (BoE), neatsilikdamas nuo kitų, ketvirtadienį taip pat pakėlė savo bazines palūkanų normas per 0,50 proc. iki 4 proc. Ir, matyt, nieko nenustebins, kad susitikimo metu prasitarė apie 0,25 proc. papildomą kėlimą kovo mėnesio susitikime.

Taigi, matyti tendencija, kad pasaulio centriniai bankai elgiasi panašiai – visi laikosi griežtėjančios pinigų politikos linijos. Tiek palūkanų kėlimo tempai, tiek dydžiai mažai skiriasi.

Palūkanų magija ir kaip ji veikia kasdienę veiklą

Palūkanų normas galime vadinti visos ekonomikos kuru. Kai palūkanos žemos - ekonomika važiuoja greitai į viršų, kai palūkanų normos aukštos – krenta žemyn. Taip pat svarbu paminėti, kad nepaisant ekonominio ciklo, visada kažkas skolinasi (verslas, fiziniai asmenys, ar tie patys bankai), o kažkas skolina (dažniausiai bankai ar kitos finansinės institucijos). Taigi, besikeičianti palūkanų normų aplinka leidžia sureguliuoti pinigų srautus.  

Neigiama palūkanų normų aplinka reiškia, kad verslas moka finansinėms institucijoms už laikomas lėšas, bankai moka centriniams bankams už nepanaudotus pinigus, gulinčius jų sąskaitoje, indėliai turi 0 proc. arba arti 0 proc. palūkanas, o paskolos – pigios. 

Dabartinė teigiamų palūkanų normų aplinka reiškia, kad pinigai įgauna kainą, paskolos brangsta, bankai nemoka centriniams bankams už laikomas lėšas, tad kaštų šioje vietoje nepatiria. Tuo tarpu finansinės institucijos, kurios atsisako mokėti už indėlius arba moka arti 0 proc. naudojasi situacija, ir 1) turėdamos nemokamus indėlius ir pinigus sąskaitose juos išskolina nemokėdamos nieko ir uždirba didesnes pajamas, arba 2) už dalį pinigų, pirkdamos vertybinius popierius, gauna didesnes pajamas.  Ką kylančios palūkanų normos turėtų reikšti? Brangstant pinigams, brangsta ir indėliai. Ką tai reiškia, kai indėlių palūkanos nekyla? Daugiau uždirba finansinės institucijos. Dabartinė indėlių kaina rinkoje už 12 mėn. terminą gali siekti iki 3 proc.

Vis dėl to, kiekvienam vartotojui visi palūkanų normų kėlimai atsiremia į esminį klausimą: „kaip tai atsispindi EURIBOR?“ 12 mėn. EURIBOR šiuo metu sudaro virš 3,4 proc., 6 mėn. – virš 3 proc., o 3 mėn. – beveik 2,5 proc., pridėjus banko maržas turime nuo 5 proc. iki 7 proc. finansinius įsipareigojimus iš fizinių asmenų pusės, iš verslo pusės šie įsipareigojimai gali siekti nuo 6 proc. iki 12 proc.  Toks staigus  palūkanų kėlimas yra vienas didžiausių per kelis dešimtmečius. O šio pokyčio tikrąją įtaką verslui ir ekonomikai pamatysime tik po 9 - 12 mėn.

Ekonomikos augimo šiais metais tikėtis neverta

Energetikos krizė, rekordinė infliacija, geopolitiniai veiksniai žadėjo niūrius metus ekonomikai. Tačiau, dėl šiltos žiemos, didelis spaudimas nukrito ir vis daugiau ekspertų reiškia nuomonę, kad darosi vis ramiau laukti rytojaus. Tačiau didelio optimizmo nereikėtų tikėtis. Jei ekonomika ir atsilaikys prieš recesiją, didelio augimo tikrai nesulauksime. Stagnacija, matyt, turėtų būti tinkamas žodis nusakyti 2023 m. ekonomikos nuotaiką.                                                       

Dideliam optimizmui, ekonomikos atžvilgiu, dar kiek ankstoka. Matuojant metinį pokytį, infliacijos tempas vis dar išlieka aukštas. Žaliavų kainų augimo ciklas dar tikrai nesibaigė, tad galime laukti jų ženklaus kilimo tiek 2023 m., tiek ir 2024 m. Taigi tikėtis pramonės produkcijos savikainų mažėjimo neverta. Beje, viena iš pagrindinių investicinių temų į ką vertą atkreipti dėmesį šiais metais - žaliavos.

Kita svarbi priežastis išvaikyti optimizmą - monetarinės politika ir kylanti pinigų kaina. Sparčiai keliamos palūkanų normos vėsina nekilnojamojo turto(NT) rinką visoje Europoje. Be kita ko auga ir verslo skolinimosi kaštai, tad lieka vis mažiau erdvės plėtrai. Ekonomistai prognozuoja, kad įmonių pelno maržos augimas šiais metais sudarys 0 proc.

Visgi, pagrindinis indikatorius ką reikėtų stebėti – darbo užmokesčio augimas. Su šia problema, kaip pagrindiniu infliacijos šaltiniu, šiuo metu susiduria pagrindinės didžiosios ekonomikos. Kol šis indikatorius neparodys mažėjimo ženklų, tol infliacija nebus laikoma kaip stabiliai suvaldyta. O tam prielaidų mažai, ypatingai žinant faktą, kad nedarbo lygis tiek ES, tiek ir JAV išlieka rekordinėse žemumose. Apklausus darbdavius, jie tik patvirtina, kad naujų darbuotojų poreikis išlieka didelis.

Šiaip ar taip finansų rinkose niekada nebūna vienodų ar panašių metų, 2023-ieji tikrai ne išimtis. Ekonominė situacija ir monetarinės aplinkybės diktuoja vieną – laukia galimybių metas.