Per aštuonis šių metų mėnesius bendra paskolų suma ūkininjams augo 6 procentais lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Augo tiek bendra suma, tiek besikreipiančių ūkininkų skaičius 

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Gautas finansavimo lėšas ūkininkai šiuo metu naudoja apyvartinio kapitalo poreikiams patenkinti, taip pat nukreipia jas investicijoms ir ūkių plėtrai. 

„Šiais metais visas žemės ūkio sektorius susiduria su išaugusiomis žaliavų kainomis, o ypač pabrangusiomis trąšomis. Dėl to yra išaugęs apyvartinio kapitalo poreikis − skaičiuojame, kad, palyginti su ankstesniais metais, paklausa apyvartinių lėšų finansavimui yra padidėjusi apie 1,5 karto“, – sako Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Pasak „Swedbank“ atstovės, tai vienas iš veiksnių, skatinantis didesnį finansavimo poreikį tarp šalies ūkių, siekiant ūkininkams lengviau įveikti vyraujantį neapibrėžtumą.

„Ūkininkai skolinasi ne tik apyvartiniam kapitalui – jie nestabdo investicijų į naujos žemės ūkio technikos ir kitos įrangos įsigijimą, toliau plečia valdomus žemės plotus. Dažniausiai dėl finansavimo į banką kreipiasi daugiau kaip 100 ha dirbamos žemės valdantys ūkininkai“, − komentuoja R. Verkauskaitė-Kazanskienė.

„Swedbank“ duomenimis, jau antrus metus iš eilės didelis aktyvumas finansuojantis stebimas tarp Kauno, Vilniaus ir Marijampolės regiono ūkininkų.

„Vilniaus ir Kauno regionuose registruotas santykinai didelis ūkininkų skaičius, ir tai turi įtakos aktyvesniam finansavimo poreikiui. Tuo metu Marijampolės regione ūkių yra santykinai mažiau, tačiau šis kraštas išsiskiria derlingomis žemėmis“, − teigia „Swedbank“ atstovė.