Beveik pusė gyventojų pakeitė savo finansinę elgseną

45 procentai šalies gyventojų teigia, kad kainų šuoliai privertė peržvelgti savo kasdienes išlaidas. Tokias išvadas iš atliktos apklausos skelbia „Swedbank“ finansų institutas. Vos kas dešimtas gyventojas niekaip nepakoregavo savo finansinės elgsenos.

nuomoneAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus bei veiksmus. Reaguodami į susidariusią situaciją, jie dažniausiai atsisako nebūtinų pirkinių ir renkasi prekes pagal akcijas (60 proc.) bei perka pigesnių prekės ženklų produkciją (43 proc.)“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad atlyginimų augimui nepasivejant infliacijos augimo, vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc. Tad natūralu, kad gyventojai dažniau atsisako nebūtinų pirkinių, stengiasi neišlaidauti ir ieško pigesnių prekės ženklų.

„Visgi svarbu paminėti, kad ne visi gyventojai turi galimybę rinktis pigesnius produktus. Pavyzdžiui, tie gyventojai, kurie anksčiau rinkosi brangesnius prekės ženklus, šiuo metu lengvai gali juos pakeisti pigesniais. Tačiau tiems gyventojams, kurie ir anksčiau rinkosi pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip“, – sako ekonomistė.

Ramesni nei pandemijos pradžioje

Tiesa, kaip pastebi J. Cvilikienė, rekordiškai brangų šildymo sezoną pranašaujanti energetikos krizė ir itin spartus prekių bei paslaugų kainų augimas gyventojus gąsdina mažiau nei finansiniai sukrėtimai, ištikę 2020 m. pradžioje prasidėjus pandemijai ir dėl jos įvedus karantiną. Tuomet savo išlaidas ribojantys nurodė beveik du trečdaliai gyventojų (63 proc.).
 
„Tai, kad karantino pradžioje savo išlaidas ėmėsi riboti beveik 20 proc. punktų didesnė gyventojų dalis nei dabar, iš dalies galima paaiškinti tuo, jog kol kas reikšmingesnės įtakos savo finansams dar nepajutome, o su augančia infliacija susidorojame. Pandemijos pradžioje daugybės įmonių veikla buvo smarkiai apribota, dalis jų darbuotojus išleido į prastovas, tad nežinomybė dėl ateities finansų sukėlė nemažai nerimo“, – komentuoja J. Cvilikienė.
 
Be to, kaip pastebi asmeninių finansų ekspertė, šiuo metu dalis gyventojų vis dar gyvena vasaros nuotaikomis, prognozuojamas rekordiškai brangus šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl kol kas gyventojai jaučia mažesnę būtinybę reikšmingai riboti išlaidas.
 
„Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė pažymi, kad kainų šoką kažkiek amortizuoja valstybės pastangos ir augusios gyventojų pajamos.
 
„Nepamirškime, kad šiais metais neapmokestinamas pajamų dydis jau kilo du kartus ir padidėjo daugiau nei trečdaliu. Negana to, augo pensijos, minimalus mėnesinis atlyginimas, yra kompensuojama dalis elektros ir šildymo sąskaitų. Valstybė taip pat teikia paramą, norintiems energija apsirūpinti patiems ir, pavyzdžiui, įsirengti saulės elektrines.

Nereikėtų pamiršti ir geresnės gyventojų finansinės padėties – atlyginimai šių metų pirmąjį pusmetį išlaikė dviženklį augimo tempą, ir gyventojų santaupos vis dar siekia 20 mlrd. eurų“, – sako G. Ilekytė.

Finansų planavimui – didesnis dėmesys

Mažesnį dabartinės situacijos poveikį gyventojų finansams nei 2020 m. prasidėjusi pandemija atskleidžia ir tai, kokia gyventojų dalis nurodo skirianti didesnį dėmesį biudžeto planavimui bei atidedanti stambesnius pirkinius.
 
Remiantis tyrimo rezultatais, 43 proc. apklaustųjų nurodo skiriantys daugiau dėmesio finansų planavimui, o atidedantys stambesnius pirkinius vėlesniam laikui sako 37 proc. respondentų. Pandemijos pradžioje šie skaičiai buvo, atitinkamai, 8 proc. punktais ir 16 proc. punktų didesni.
 
Vis dėlto, pasak J. Cvilikienės, net jei kol kas dalis gyventojų nejaučia reikšmingesnio išaugusių kainų poveikio asmeniniam ar šeimos biudžetui, jau šiandien reikia pradėti kruopščiau planuoti savo finansus ir gerai įvertinti realų visų suplanuotų stambesnių pirkinių poreikį.
 
„Asmeninių finansų valdymo praktika rodo, kad verčiau žiemą pasitikti turint didesnį finansinį rezervą, nei juntant finansinę įtampą. Remiantis mūsų tyrimu, augant nežinomybei 28 proc. gyventojų ėmė kaupti daugiau santaupų, ir tai yra 10 proc. punktų daugiau gyventojų nei 2020 m. pradžioje. Panašu, kad bent dalis mūsų išmoko pandemijos neužtikrintumo duotas asmeninių finansų pamokas“, – sako J. Cvilikienė.
 
Kaip pabrėžia „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė, didesnis dėmesys finansų planavimui svarbus ir dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje. Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą, energetinė situacija išlieka sudėtinga, ir prognozuojama, kad dujų kainos ateinantį šaltąjį sezoną išliks aukštumose.
 
„Nevertėtų pamiršti, kad dėl dešimtmečius nematytos infliacijos aukštumų Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas, ir Euribor šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,6 proc. Taigi, gyventojams, turintiems būsto paskolas ar lizingo įsipareigojimus, išlaidos artimiausiu metu taip pat augs“, – komentuoja G. Ilekytė.

Top