Penktadalis lietuvių vengia skolų išieškotojų, o tai reiškia papildomas išlaidas

Didelė dalis Lietuvos gyventojų nėra linkę bendradarbiauti su skolų išieškotojais ar skolų valdymo įmonėmis ir dėl to rizikuoja patirti papildomų išlaidų. Kaip rodo skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa, tik kiek daugiau nei pusė – 57 proc. – lietuvių sutiktų bendradarbiauti su skolą išieškančia įmone.

RasaButkuvieneNuotrauka: „Easy Debt Service“ vadovė Rasa Butkuvienė © „Easy Debt Service“

„Šis skaičius liudija apie mažą Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą ir nedidelį norą efektyviai spręsti problemas. Dažnai užmirštama, kad kiekviena uždelsta įsiskolinimo diena tiktai dar labiau komplikuoja patį procesą ir didina skolą delspinigių pavidalu, o prasidėjęs skolos išieškojimo procesas reiškia ir papildomas išlaidas antstoliams, teisiniams procesams“, – teigia Rasa Butkuvienė, bendrovės „Easy Debt Service“ vadovė.

Tyrimo duomenimis, kone penktadalis – apie 19 proc. apklaustųjų vengtų bendradarbiauti su skolų išieškotojais. Dar apie 24 proc. respondentų neturi nuomonės, ką darytų atsidūrę tokioje situacijoje, kai į juos dėl per ilgai uždelsto įsiskolinimo kreipiasi tretieji asmenys.

Trijų žingsnių planas turintiems skolų

„Apklausa rodo, kad įsiskolinimų, dėl kurių su jais yra susisiekę antstoliai arba skolų išieškojimo bendrovės, turi beveik 1 iš 10 Lietuvos gyventojų. Sudėtingiausioje situacijoje yra  mažiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai, mat jie turi mažiausiai žinių ir patirties, kaip elgtis tokioje situacijoje, todėl yra linkę priimti spendimą vengti skolų išieškotojų, nors taip dar labiau prastina savo situaciją“, – sako R. Butkuvienė.

Ne mažesnė problema nei skola, pasak R. Butkuvienės, yra negebėjimas jos valdyti, tačiau, apklausos duomenimis, pusė (51 proc.) įsiskolinusių asmenų neturi skolų padengimo plano.

Turint uždelstų mokėjimų, visų pirma, patartina nesislapstyti ir neišjungti telefono, o verčiau pasiryžti kalbėtis su skolų išieškotojais atvirai ir sąžiningai. Pasak R. Butkuvienės, parodytas noras bendradarbiauti demonstruoja skolininko geranoriškumą ir motyvaciją spręsti problemą su mažiausia galima žala.

Antra, kaip teigia R. Butkuvienė, skolininkui būtina peržiūrėti savo biudžetą ir įvertinti realias galimybes mažinti skolą, o ne kliautis emociniu savo finansinės padėties vertinimu.

„Atidžiai peržvelgus paskutinių poros mėnesių išlaidas, tikrai rasime nebūtinų pirkinių, kurie, net jei ir gan smulkūs, mėnesio pabaigoje sudaro reikšmingas sumas. Įvertinus, kurios išlaidos yra tikrai būtinos, o kur pinigus leidžiame savo malonumui, bei sumažinus šių išlaidų dalį, labai tikėtina, rasime erdvės skolos grąžinimui. Tuomet liks sudaryti naują biudžetą, bendradarbiaujant su skolų valdymo įmone parengti naują skolos valdymo planą ir grafiką bei atsikratyti skolos“, – komentuoja R. Butkuvienė.  

Galiausiai, jei matome, kad turimų pajamų nepakanka net ir susimažinus nebūtinas išlaidas, verta pagalvoti apie papildomus pajamų šaltinius. Tai gali būti naujas ar trumpalaikis papildomas darbas, uždarbis iš turimų hobių ar talentų, turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.  

Šalies gyventojų tyrimą 2022 m. balandžio 20–28 dienomis „Easy Debt Service“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.

Top