Žadama, kad bus skiriama šimtai milijonų eurų lengvatinių paskolų įmonėms, kad jos susikurtų infrastruktūrą ir jau po kelerių metų gamintųsi elekrą pačios.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pasak jo, lengvatinės paskolos bus teikiamos iš maždaug 1 mlrd. eurų Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvai skirtos paskolos lėšų.

„Turime labai aiškų tikslą, kad per keletą metų didžioji dalis verslo taptų įmonėmis, kurios pačios sau pasigamina elektrą. Su Finansų ministerija yra aptarta, ministerija šio mėnesio pabaigoje teiks paraišką RRF paskolinei daliai“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete sakė D. Kreivys.

„Dabar tiksliai negaliu pasakyti sumos, turbūt paskolos dydis gali siekti iki milijardo, kurio dalis bus skirta verslo paskoloms įsirengti elektrines geromis sąlygomis, nekalbant apie kosmines ir aukštas palūkanas“, – teigė ministras.

Pasak D. Kreivio, paskolų verslui schemą tikimasi parengti per artimiausias kelias savaites, ji derinama su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA).

„Kol Europos Sąjunga patvirtins mums šitą paketą, mes būsime pasirengę šitą priemonę įgyvendinti“, – sakė energetikos ministras.

Iki 2030 metų – 9 GW elektros iš atsinaujinančių išteklių

Pasak D. Kreivio, remiantis naujausiomis prognozėmis, iki 2030 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje gali būti pagaminta iki 9 gigavatų (GW) elektros energijos – dviem gigavatais daugiau nei planuota iki šiol, o dalis jos būtų eksportuojama.

„Kaip dabar matome, tikslai, kuriuos planavome turbūt prieš metus, jau šiandien sparčiai sensta. Pagal mūsų naujausias prognozes, 2030 metais greičiausiai turėsime iki devynių gigavatų“, – teigė D. Kreivys.

„Mes 2030 metais pasiekiame devynis gigavatus ir Lietuva po 2030 metų tampa energetiką eksportuojančia valstybe“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, iki 2024 metų vidurio turėtų būti pagaminama 3-3,5, o 2025 metais – beveik 5 GW „žaliosios“ elektros. Iki šiol Lietuva kėlė tikslą iki 2030 metų pagaminti 7 GW tokios elektros.

Lietuva iki 2028 metų planuoja Baltijos jūroje įrengti 0,7 GW galios jūrinį vėjo elektrinių parką. Energetikos ministerija pirmą jo aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje.

Skaičiuojama, kad jūrinis vėjas pagamins iki 3 teravatvalandžių (TWh) elektros per metus – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio.

„Litgrid“ duomenimis, pernai Lietuvoje suvartota 11,8 TWh elektros energijos.