Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį padidino bazines palūkanų normas. Tai nebuvo staigmena – visi žinojome, kad pigūs pinigai galiausiai baigsis, tačiau ar tikrai spėjome pasiruošti kitam etapui? Ypatingai šis klausimas svarbus smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris dažnu atveju, neturi juodai dienai sutaupytų lėšų.  

ˆNuotrauka: Mantvydas Štareika, neobanko „SME Bank“ generalinis direktorius © „SME Bank“

Mažesnių daugiau, tačiau išgyvenimas sudėtingesnis

Laukiama, jog per ateinančius keletą metų Euribor gali pakilti iki 2,6 proc., o kylančias paskolų įmokų kainas pajus ir verslas. Smulkiam ir vidutiniam verslui papildomą naštą užkrauna ir bendra ekonominė situacija: infliacija, konkurencija, tiekimo grandinės sutrikimai, darbuotojų stygius. Stambus verslas, nors susiduria su tomis pačiomis problemomis, gali kelti prekių ar paslaugų kainas, palankiau skolintis iš bankų. Mažesni verslai dažniausiai tokių svertų rinkoje neturi. 

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, smulkūs ir vidutiniai verslai sudaro daugiau nei 90 proc. visų veikiančių įmonių. Tad kai kalbame apie atsigaunančią ekonomiką, pirmiausia turime galvoti, kaip padėsime mūsų ekonomikos stuburui. Vienas didžiausių iššūkių belaukiant recesijos – sukaupti kiek įmanoma didesnes finansines atsargas. Deja, pastebime, kad mažesni verslai dažnu atveju neturi pakankamai lėšų ar taip vadinamos taupymo pagalvės, o dažniausiai net ir plano B, ką darys, jeigu sunkmetis pasirodys grėsmingesnis negu tikėtasi. Tai veda prie darbuotojų atleidimo, ateičiai paliekamų plėtros ar optimizacijos projektų, o blogiausiu atveju, bankroto. 

Būtina išlaikyti tvarkingus finansus

Tad ką daryti, kad netektų įgyvendinti prasčiausio scenarijaus? Kiekvienam verslui patartina turėti kompleksinius finansų valdymo sprendimus. Tai reiškia ne tik sekti pajamų ir išlaidų balansą, pelno ataskaitas, tačiau dėmesio skirti ir apyvartiniam kapitalui. Tai yra planuoti išlaidas trečiosioms šalims. Tarkime, dėl brangstančių žaliavų tenka spręsti, ar pirkti tik tiek, kiek leidžia apyvartinės lėšos, ar geriau pasiskolinti papildomai, o rezervą pasilikti kitoms svarbioms įmonės veikloms. 

Ne mažiau svarbu pasilikti biudžetą palaikomosioms investicijoms – plėtrai, skaitmenizacijai ar procesų optimizavimui. Kitu atveju, laukia užburtas ratas, stabdysiantis verslo plėtrą. Saugumo suteiktų ir planas B, tai yra apgalvotas scenarijus, kaip pritaikyti verslą prie besikeičiančių ekonominių, geopolitinių, pandeminių sąlygų ar tiesiog kintančių vartotojų poreikių. Tam dažnai gelbėja valstybės parama, teikiamos garantijos ir lengvatos, tačiau apie tai reikia žinoti iš anksto ir ruoštis, susipažinti su taikomais kriterijais ir pan., kadangi tokių priemonių patvirtinimas paprastai užtrunka.

Atsakingai tvarkomi įmonės finansai ir geras finansinės sveikatos rodiklis parodo įmonės pajėgumus. Juos vertins ir tuomet, kai verslui teks pasiskolinti, pritraukti investuotojus ar pirkėjus. Aukštas finansinės būklės rodiklis sukurs daugiau galimybių rasti verslo partnerius. 

Ruošiantis recesijai, patariama kiek įmanoma labiau optimizuoti veiklą. Dabar tinkamas metas peržiūrėti bendrovės išlaidas, investuoti į skaitmenizaciją. Dažnu atveju laiku vykdomos investicijos ateityje leidžia sutaupyti nemažai verslui tenkančių kaštų.   

Stebėti užsienio rinkas

Lietuva būdama nedidele rinka, yra smarkiai priklausoma nuo situacijos užsienio rinkose. Štai vienos didžiausių Lietuvos užsienio partnerių Europoje, Vokietijos, bankai atsidūrė ekonominio drebėjimo epicentre, nes šalis yra ypač priklausoma nuo Rusijos tiekiamos energijos, o jos ekonomika stipriai nukentės dėl bet kokio tiekimo trūkumo. Analitikai taip pat laukia, kas nutiks „Uniper“ – Vokietijos elektros gigantei, kuri derasi su vyriausybe dėl gelbėjimo plano. Dėl nekontroliuojamos recesijos rizikos, Vokietijos bankai jau dabar kaupia atidėjinius nuostoliams dėl blogų paskolų padengti, vadinasi vertina, kad šalies verslo laukia sunkūs laikai. 

Kita vertus, pokyčiai rinkose atneša ir naujų galimybių. Verta plačiau žvelgti į užsienio rinkas. Didelį potencialą vis dar turi elektroninė prekyba, o tinkamai suvaldytos rizikos, gali išauginti verslą net ir sudėtingais laikotarpiais. Todėl svarbiausia, išlaikyti tvarkingus finansus ir planuoti savo verslo veiklą ne tik trumpuoju, tačiau ir ilguoju laikotarpiu. Ekonomika pasižymi ciklais, todėl kiekvienas ciklas turi savo pabaigą. Šiuo atveju kalbame apie letėjantį ekonominį ciklą, po kurio vėl turime sulaukti augimo, todėl laimės įmonės, kurios laiku investavo ir pasiruošė resursų taupymui bei galimai plėtrai.