Antstoliai: skolos pradėjo augti

Šiemet per pirmąjį pusmetį antstoliai sugrąžino beveik 100 mln. eurų skolų. Tai trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Infografikas 2Infografikas: Raudona linija - antstoliams pateikta naujų reikalavimų prierstinai vykdyti sprendimus (vnt.). Mėlyna linija - bendra naujų pateiktų reikalavimų suma

Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 d. antstolių kontorose užbaigta 118 tūkst. vykdomųjų bylų, iš kurių 60 proc. įvykdyta visa apimtimi. Šiais atvejais kreditoriai atgavo visas reikalautas skolas.

Pirmą kartą per pastaruosius kelerius metus naujų skolų kreivė pradeda kopti aukštyn. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius antstoliams pateikta 109,3 tūkst. naujų reikalavimų išieškoti skolas. Tai yra 16 proc. daugiau, negu per tą patį 2021 m. laikotarpį. Ir jei valstybės institucijos naujų reikalavimų antstoliams pateikė tik 4 proc. daugiau, tai privatūs asmenys – net 33 proc. daugiau. Dominavo privatūs juridiniai asmenys, pateikę 35 proc. daugiau naujų reikalavimų. Tačiau aktyviai kreipėsi ir privatūs fiziniai asmenys: bendras jų reikalavimų skaičius padidėjo 17 proc., o tarp šių reikalavimų – ir reikalavimai išieškoti išlaikymą (alimentus).

Antstolių teigimu, ypač ryškų privačių juridinių asmenų reikalavimų padidėjimą nulėmė išaugęs greitųjų kreditų bendrovių ir privačių skolų išieškojimo įmonių kreipimųsi skaičius. Dažna iš minėtų bendrovių naujų reikalavimų per pirmąjį 2022 m. pusmetį pateikė 1,5-3 karto daugiau, negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Įprastai reikalaujama nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų negrąžintų greitųjų kreditų arba perpirktų skolų, kurias teismai priteisė 2022 m. Covid-19 ligos pandemijos laikotarpiu tokių reikalavimų skaičius buvo sumažėjęs.

Naujų reikalavimų išieškoti išlaikymą (alimentus) padidėjimo viena iš priežasčių laikytina išaugusi infliacija, dėl kurios išlaikymo išmokos nuo 2022 m. vasario indeksuojamos jas didinant jau ne keliais proc. (kaip būdavo anksčiau), o 10,6 proc. Ne visi išlaikymą mokantys asmenys laikosi nustatytos tvarkos ir indeksuoja išmokas. Kai geranoriškai susitarti nepavyksta, išieškotojams (kurių didžioji dalis – vienišos motinos) tenka kreiptis į antstolius.

Nors naujų vykdomųjų dokumentų srautai šiuo metu artėja prie 2019 m. lygio, kreditorių reikalaujamos sumos vis dar išlieka gerokai mažesnės, negu buvo prieš COVID-19 pandemiją.

Vidutinė reikalaujamos naujos skolos suma šių metų pirmąjį pusmetį sudarė 2663 eurus. Ji buvo 22 proc. didesnė, negu per tą patį 2021 m. laikotarpį, bet dar 10 proc. mažesnė, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu. Tikėtina, kad skolų turintys brangstančio nekilnojamojo turto savininkai ir toliau stengiasi atsiskaityti savo turtą parduodami patys, nes tai yra finansiškai naudingiau, negu galimas priverstinio turto realizavimo procesas. Dėl tos pačios priežasties nedidelis išlieka ir antstoliams pateiktų reikalavimų išieškoti skolas iš hipoteka įkeisto turto skaičius. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauti 247 šios kategorijos vykdomieji dokumentai. Tai 6 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, bet palyginti su vidutiniais 2011-2020 m. vieno pusmečio duomenimis – 63 proc. mažiau.

Iš viso 2022 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,6 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų. Tarp jų – 851 tūkst. procesų, pradėtų pagal valstybės institucijų reikalavimus ir 752,6 tūkst. procesų, kuriuos inicijavo privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys.

Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 110 antstolių ir apie 660 samdomų darbuotojų (antstolių padėjėjų, teisininkų, administratorių ir kitų), veikia 96 antstolių kontoros ir 8 antstolių kontorų skyriai.

Top