Baltijos šalių gyventojai nori nuosavo būsto

Lietuviams, latviams ir estams svarbu gyventi nuosavame būste, o net 25 proc. jų ketina tame būste praleisti visą gyvenimą.

modern 2752471 960 720Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau visi Baltijos šalių gyventojai prioritetu laiko nuosavą būstą – taip mano daugiau nei 80 proc. apklaustųjų ir čia vėl išsiskiria Estijos gyventojai – savi namai svarbūs net 86 proc. jų.

Kuo vyresni respondentai, tuo labiau vertinamas gyvenimas nuosavame būste. Jaunesniems apklausos dalyviams tai nėra taip svarbu ir čia išsiskiria Latvijos jaunimas: 18-29 metų amžiaus grupėje gyvenimas nuosavame būste latviams (59 proc.) atrodo mažiau svarbus, nei estams (68 proc.) ar lietuviams (70 proc.).

„Luminor“ banko klientų duomenys Lietuvoje rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį buvo suteikta daugiau nei 1300 būsto paskolų. Vidutinė paskolos suma – beveik 90 tūkst. eurų.

„Planuojant būsto pirkimą, reikia priimti ne vieną apgalvotą sprendimą – pradedant būsto vieta ir jos privalumais bei trūkumais, baigiant finansinėmis galimybės tiek įsigyti, tiek išlaikyti naujuosius namus. Tad gal ir nėra keista, jog dalis žmonių ryžtasi per šį procesą eiti tik kartą ir būstą įsigyja visam gyvenimui.

Tiesa, maždaug kas dešimtas žmogus teigia, kad šiuo metu, deja, iš viso negali sau tokio pirkinio leisti“, – sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Beveik pusė Latvijos ir Lietuvos gyventojų norėtų visą gyvenimą gyventi tame pačiame būste arba gyvenamąją vietą pakeistų tik vieną kartą, Estijoje šie rodikliai šiek tiek mažesni – taip atsakė mažiau nei trečdalis respondentų.

Apklausos rezultatai rodo, kad estai dažniau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojai keičia savo gyvenamąją vietą – du, tris ar daugiau kartų, jei to reikia. Už dažnesnį gyvenamosios vietos keitimą pasisako šiek tiek daugiau nei trečdalis latvių ir lietuvių bei pusė estų. Apklausos duomenimis, gyvenamąją vietą Baltijos šalių sostinių rezidentai keičia dažniau, o gyvenantys kaimo vietovėse yra sėslesni.

„Žmones dažniausiai gąsdina tai, kad keičiant gyvenamąją vietą gali atsirasti nepatogumų – vaikams gali tekti keisti mokyklą, gali prailgėti kelionė į darbą, bet nereikia pamiršti, kad gyvenamosios vietos keitimas gali atnešti ir daug teigiamų pokyčių – gaivesnį orą ar didesnes erdves, jei persikeliama gyventi į užmiestį.

Taip pat yra situacijų, kai keičiant gyvenamąją vietą galima gauti ir finansinės naudos, pavyzdžiui, tais atvejais, kai vaikai pradėjo gyventi savarankiškai ir visas būsto plotas nėra efektyviai išnaudojamas“, – pasakoja „Luminor“ ekspertė.

Prieš apsisprendžiant keisti gyvenamąją vietą, specialistai rekomenduoja apsibrėžti savo norus, poreikius bei finansines galimybes ir tuomet jau pabandyti rasti situaciją geriausiai atitinkantį būstą.

„Norint patogiai gyventi, būtina ieškoti geriausių sprendimų, atsižvelgiant į dabartinį gyvenimo etapą, net jei dabar turima paskola dar nėra grąžinta“, – ragina Ž. Rakauskaitė. Anot jos, optimalaus sprendimo, atitinkančio galimybes ir poreikius, galima ieškoti ir konsultuojantis su banko paskolų specialistais.

„Luminor“ banko užsakyta apklausa buvo atlikta 2022 metų balandį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat Latvia“. Jos metu buvo apklausta daugiau nei 1000 18-74 metų amžiaus respondentų visose Baltijos šalyje.

Top