Nors pastarieji dveji metai kai kurioms verslo šakoms nebuvo lengvi, smulkiajam verslui buvo atverta kur kas daugiau durų. Pasiskolinti mažoms įmonėms dabar daug lengviau negu prieš kelerius metus. Vien tik mes pernai išdalijome beveik 16 mln. eurų paskolų – beveik dvigubai daugiau nei 2020 metais.

Nuotrauka: Linas Armalys „Noviti finance“ vadovas © „Noviti finance“

Smulkiajam verslui pinigų apyvartinėms lėšoms ar investiciniams projektams reikia vis daugiau, tačiau  galimybėmis pasiskolinti greitai ir geromis sąlygomis vis dar neretai nepasinaudojama dėl gana banalių priežasčių.    

Didiesiems per maži mažųjų įmonių poreikiai

Taip, tradiciniai kredituotojai ir toliau nesuinteresuoti finansuoti smulkiausių įmonių. Bankai orientuoti į verslus, kurių apyvarta siekia milijonus ir jiems reikia šimtatūkstantinių eurų paskolų. 

Tačiau didžioji rinkos dalis, net 84 proc., yra labai mažos įmonės, turinčios iki 10 darbuotojų. Dažniausiai jos neturi jokio apčiuopiamo turto, jų apyvarta nesiekia milijono eurų. Pats verslininkas dažniausiai ir yra pagrindinis  įmonės „turtas“. 

Populiariausio Lietuvoje verslo pavyzdys – smulki prekybinė įmonė, taip pat turinti ir elektroninę parduotuvę, kuri sugeba dirbti taip efektyviai, kad jai nereikia didelių sandėlių. Prekes ji atsiveža tada, kai turi pirkėją. Patalpas, jeigu reikia, ji nuomojasi, nes investuoti į savo – prabanga. Visi šie faktoriai tradicinio kredituotojo akimis yra neigiami, kai kalbama apie finansavimo suteikimą. 

Paskolų sumos, kurių reikia mažoms įmonėms, taip pat būna labai mažos. Neretai joms reikia vos kelių tūkstančių eurų, o vidutinė skolinimosi suma neviršija 15 tūkst. eurų. Dažnas bankas tokių mažų sumų verslui net neteikia, o tie, kurie dirba ir su mažesnėmis paskolomis, jas dalina labai nelanksčiai.

Pandemija pasitarnavo smulkiajam verslui

Prieš keletą metų smulkiesiems verslams gauti nedidelę paskolą buvo sudėtinga. Bet kai pandemijos laikotarpiu bankai dar labiau sugriežtino skolinimo standartus, įsitvirtino nauji, alternatyvūs nebankiniai finansuotojai.  Prie to stipriai prisidėjo valstybės institucijos, pirmiausia INVEGA, išjudinusi rinką savo garantiniais ir verslo finansavimo instrumentais. Tokiu būdu verslo paskolos smulkiajam verslui tapo kur kas labiau prieinamos nei iki tol. 

Iš tiesų, dar niekada Lietuvoje verslai negalėjo pasiskolinti taip lengvai ir tokiomis palankiomis sąlygomis kaip dabar. Per pastaruosius dvejus metus vidutinė paskolų kaina pas dažną nebankinį finansuotoją sumažėjo dvigubai. Pavyzdžiui, „Noviti finance“ teikiamų verslo paskolų vidutinės metinės palūkanos dabar siekia 9,8 proc., ir tai yra gerokai mažiau nei tokios pačios sumos bankinės vartojamosios paskolos. Be to, didžiąją dalį sumokėtų palūkanų įmonės gali kompensuotis per INVEGOS palūkanų kompensavimo priemonę.

Finansavimo ieškančios įmonės turi kaip niekad platų pasirinkimą. Jos gali kreiptis į banką, alternatyvius nebankinius finansuotojus ar tiesiai į INVEGĄ lengvatinių paskolų, jeigu jų projektas atitinka keliamus kriterijus. 

Nebe finansinio raštingumo bėda

Norėdami pasiskolinti, smulkieji verslininkai retai kada pirmiausia kreipiasi kitur nei į savo banką. Ir tai atrodo, savaime suprantamas pasirinkimas, nes tiek įmonės, tiek privatūs žmonės pirmiausia kreipiasi pinigų ten, kur tvarkomos jų kasdienių paslaugų sąskaitos. Negavę paskolos savo banke, nemaža dalis jų bando kreiptis į kitą banką. Dar kartą išgirdę neigiamą atsakymą, dažnai nuleidžia rankas ir alternatyvių galimybių pasiskolinti nebeieško.

O jų, kaip minėjau, šiuo metu išties daug. Dažnu atveju, verslininkui užtektų skirti iki 10-ies minučių, kad rastų tai, ko jam reikia – finansuotojo, kuris greitai, patogiai ir už sąžiningą kainą paskolintų reikiamą sumą verslo plėtrai ar apyvartinėms reikmėms. Iš savo įmonės patirties matome, kad tie, kurie investuoja į verslo plėtrą, auga sparčiau. Bet finansavimą gauna tik tie, kas jo ieško. Tad tik nuo pačių verslininkų aktyvumo, įdėtų pastangų priklauso jų verslo sėkmė.