Lietuvos blyksnis ES skolinimo verslui statistikoje šviečia, bet nešildo: bankų skolinimo atsigavimas vyksta lėtai

2022 m. kovą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., bankų paskolų verslui portfelio augimas Lietuvoje siekė 16,4 proc. ir visoje euro zonoje atsiliko tik nuo Airijos (24,7 proc.), rodo naujausia Europos Centrinio Banko (ECB) statistika.

Algirdas GutauskasNuotrauka: Algirdas Gutauskas, „Faktoro“ direktorius © „Faktoro“

Tačiau, specialistų vertinimu, skelbti šią gerąją naujieną reikėtų itin atsargiai. Platesnė nei vienerių metų statistikos aprėptis iškart parodo, kad bankų skolinimo atsigavimas vis dar yra lėtas, tik tiek, kad tai jau nebėra toks blogas ženklas verslams kaip anksčiau.

Tam, kad tiksliau įsivertinti situaciją, vieno didžiausių Lietuvoje alternatyvaus nebankinio verslo finansuotojo „Faktoro“ vadovas Algirdas Gutauskas  siūlo atkreipti dėmesį ne tik į 2022 ir 2021 m., tačiau ir į 2019 m. Jis pažymi, kad bankų paskolų 2022 m. kovo portfelis Lietuvoje tik 5 proc. viršija laikotarpį prieš COVID-19 pandemiją (2019 m. kovą). Ir tai daug pasako, nes, pavyzdžiui, visoje euro zonoje šis rodiklis yra 8,5 proc. didesnis nei 2019 m. kovą.

„Iš pirmo žvilgsnio, tai 16,4 proc. siekiantis bankų paskolų verslui portfelio augimas atrodo tikrai gerai, bet jeigu nersime kiek giliau ir palyginsime dabartį su laikotarpiu dar prieš COVID-19, tai matysime, kad vis tik bankų skolinimo verslui atsigavimas Lietuvoje yra gana lėtas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad smulkus ir vidutinis verslas (SVV) vis dar sunkiai prieina prie bankų paskolų, o bankų skolinimo verslui apimtys, galimai, auga tik stambaus verslo sąskaita.

Situaciją kritiškiau vertinti galima dar ir dėl to, kad 2021 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atliktoje verslo priėjimo prie finansavimo apklausoje, net 15 proc. joje dalyvavusių bendrovių iš Lietuvos nurodė, kad didžiausias iššūkis yra finansavimo trūkumas ir tai buvo antras rezultatas pagal šį rodiklį visoje ES. Na, o 29 proc. EK apklausoje dalyvavusių Lietuvos bendrovių nurodė, kad po kreipimosi į banką dėl verslo paskolos, jų verslo paraiška buvo atmesta. Tai – prasčiausias rezultatas visoje ES“, – situaciją apžvelgia A.Gutauskas.

Rekomenduoja įvertinti ir verslų užsigrūdinimą

Į situaciją dėl finansavimo prieinamumo siūloma pažvelgti ir iš kiek netradicinės pusės. Pastebima, kad įmonės tiek išmoko per dvejus metus trukusios pandemijos suvaržymus, kad dabar ir jų elgsena visai kitokia nei anksčiau.

„Visas COVID-19 krizinis laikotarpis ne tik atnešė daug iššūkių, bet ir savotiškai užgrūdino: paskatino įmonių finansavimo diskusijose aktyviau dalyvauti valdžią, išmokė verslus būti drąsesniais, mąstyti greičiau bei plačiau. Dabar įmonės ieškančios finansavimo alternatyvius investuotojus jau lygiuoja į vieną gretą su bankais. O statistika kalba pati už save – skaičiuojama, kad alternatyvių finansuotojų faktoringo klientų skaičius jau lenkia bankų. Ir tai yra labai gerai, nes įsivaizduokite – jeigu bankai priveria duris, verslai vis tiek turi nemažai galimybių išlaikyti savo stabilumą“, – teigia A.  Gutauskas bei priduria, kad šalies įmonėms jau išmokus greičiau prisitaikyti prie situacijos, padėtis dėl finansavimo staigiai nepablogėjo prasidėjus karui Ukrainoje.

„Vienas svarbiausių dalykų yra tai, kad tiek įvairūs pandeminiai suvaržymai, tiek pastaruoju metu sparčiai kilusios energetikos kainos paskatino beveik visus verslus ne laukti, o skirti kur kas daugiau dėmesio apyvartinio kapitalo valdymui čia ir dabar. Tad, pavyzdžiui, vasario mėnesį prasidėjus karui Ukrainoje ir kilus dar vienai krizei, dauguma verslų nepasimetė, kaip buvo užklupus pandemijai, bet priešingai – stengėsi aktyviai dairytis naujų rinkų dėl ko drąsiai naudojosi tokios paslaugos kaip eksporto faktoringas galimybėmis. Žinoma, situacija dar skyrėsi priklausomai nuo sektorių“, – pastebi „Faktoro“ vadovas.

Nors rizikingiausi sektoriai jau aiškūs, tikrasis karo poveikis pasimatys vėliau

Anot duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ verslo sprendimų vadovės Jurgos Tamašauskaitės, šiuo metu kredito rizikos rodikliai signalizuoja, kad su pandemijos ir apribojimų pabaiga labiausiai rizika išaugo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų sektoriuje, kur kas 5-ta įmonė yra aukštos kredito rizikos. Pandemija bei karas labai išbalansavo ir statybų sektorių. Jame – kas trečia įmonė yra aukštos rizikos.

„Tikrasis pandemijos poveikis pradeda atsiskleisti tik dabar, tad, pavyzdžiui, ir karo poveikio įmonių kreditingumui bei rezultatams taip pat reikės dar šiek tiek palaukti. Vis dėlto tikėtina, kad tas poveikis bus gilesnis. Kita vertus, labai pozityviai nuteikia sektoriai, kurie ir iki pandemijos buvo stiprūs, o krizinės situacijos juos dar labiau sustiprino. Pavyzdžiui, Informacijos ir ryšių sektoriuje apskritai nebelikę ypač aukštos rizikos įmonių, o du trečdalius įmonių vertiname kaip žemos rizikos. Įmonių kredito rizikos pokyčiai pandemijos metu parodė, kad tokių sukrėtimų poveikis pirmaisiais metais nebūna labai ryškus. Tuo tarpu karo atveju rizikos yra labiau geopolitinės, nei vietinės. Jos sutrikdo logistikos grandines, žaliavų tiekimo apimtis, mažėja potencialių pardavimo rinkų“, – teigia J.Tamašauskaitė.

                                                                                                  

„Scorify“ duomenimis, situaciją verslams ilgą laiką lengvino lengvatos, kadangi įmonėms pradėjus vėl mokėti pandemijos metu atidėtus mokesčius, nuo pernai metų pabaigos teismuose pradėjo daugėti inicijuojamų bankroto bylų. Per keturis šių metų mėnesius bankrutuojančiomis paskelbtos jau 400 įmonių. Tiesa, tai kol kas nesiekia priešpandeminių apimčių, kai per mėnesį tokį statusą įgydavo apie 130 įmonių bei parodo, kad dvejus metus besitęsęs bankrotų štilis jau baigėsi, o šiais metais vyks intensyvesnis verslo ekosistemos apsivalymas po pandemijos.

Top