Valstybės parama ir elektros kainų šuolis pastūmėjo gyventojus saulės elektrinių įsigijimui. Nuo rinkos poreikių neatsilekantys bankai pradėjo finansuoti ir tokius projektus. Prekybininkų teigimu, tokiems projektams skolintis tenka maždaug kas dešimtam pirkėjui.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, šiemet sulaukta daugiau nei 15 tūkst. paraiškų gauti 30 proc. paramą saulės elektrinėms įrengti, iš jų 14,7 tūkst. patenkinta, tam skirti 39,5 mln. eurų. Dar 4,7 tūkst. gyventojų išdalyta daugiau nei 8 mln. eurų paramos saulės elektrinėms įsigyti iš nuotolinių parkų.

Pernai Lietuvoje įregistruota 5,6 tūkst. vartotojų, įsirengusių nuosavas elektrines, ir dar apie 3 tūkst. – nutolusias, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys. Šiuo metu tokią elektrą iš savo saulės kolektorių vartoja daugiau nei 15 tūkst. namų, dar 5 tūkst. ją perka iš saulės parkų.

Vertinant rekordinį gyventojų susidomėjimą šiomis investicijomis, Energetikos ministerija svarsto šiemet skirti dar iki 35 mln. eurų tokios paramos.

Specialias paskolas saulės elektrinėms siūlo didieji bankai Daugėjant norinčių įsigyti saulės elektrines žmonių, bankai pradėjo siūlyti paskolas specialiomis sąlygomis. SEB bankas šią savaitę pranešė, kad paskolos nuo 500 iki 40 tūkst. eurų elektrinėms su 4,9 proc. ar didesnėmis palūkanomis teikiamos iki septynerių metų.

Anot banko valdybos narės ir mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Eglės Dovbyšienės, klientų ilgai laukti nereikėjo.

„Pirmą tokio kredito sutartį su banko klientu sudarėme dar tą pačią dieną, kai tik pristatėme paskolos galimybę.

Neabejojame, kad ilgainiui, brangstant energijos ištekliams ir visuomenei vis labiau siekiant gyventi tvariau, klientų susidomėjimas toliau augs“, – BNS sakė ji.

Banko atstovė tvirtino, kad anksčiau saulės elektrinėms įsirengti buvo suteikiamos įprastos vartojimo paskolos.

„Swedbank“ saulės elektrines finansuoja jau beveik dvejus metus už 4,9 proc. palūkanas, o paskolos trukmė – iki dešimties metų.

Banko vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko teigimu, galima skolintis ne tik saulės elektrinėms įrengti, bet ir pastatui apšiltinti, langams ir durims keisti, šildymo ar vėdinimo sistemoms.

„Luminor“ bankas Lietuvoje paskolas saulės elektrinėms traktuoja kaip vartojimo paskolą, tačiau jai taikomos mažesnės palūkanos, sako banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

„Prašoma pateikti sutartį su rangovu dėl konkrečios sumos, kuri reikalinga finansuoti saulės kolektoriams. Kai jau įrengiama, bankas pasilieka teisę paprašyti pajungimo prie ESO sutarties, kad užtikrintų lėšų panaudojimą pagal paskirtį“, – BNS sakė I. Baltrušaitienė.

Anot jos, vidutinė klientų prašoma suma yra apie 8,5 tūkst. eurų.

Tuo metu Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška BNS teigė, kad specialių finansinių produktų saulės elektrinėms banke nėra.

„Tokie projektai finansuojami per vartojimo paskolas, iki 25 tūkst. eurų – be įkeičiamo turto“, – sakė jis.

Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė teigė, kad elektrinėms specialių paskolų bankas tai pat nesiūlo, tačiau tokia galimybė svarstoma.

Vidutinė metinė vartojimo paskolų norma, Lietuvos banko duomenimis, pernai buvo 8,1 procento.

Paskolų reikia nedidelei daliai

Saulės elektrinių pardavimo ir įrengimo bendrovės „Saulės grąža“ rinkodaros vadovės Deimintos Noreikienės teigimu, specialios finansavimo priemonės yra svarbios, tačiau ne visada lemiančios.

„Ne visi klientai yra sukaupę reikiamą sumą, todėl finansavimo paslauga yra aktuali, tačiau sunku spręsti, ar lemianti, juk tam pasiryžęs žmogus situaciją vertina šiek tiek plačiau.

Tačiau kaip paskatinimo elementas, tai tikrai gera priemonė, gerai, kad bankai apie tai galvoja“, – BNS sakė ji.

Pasak D. Noreikienės, bendrovė dirba su įvairiomis kredito įstaigomis, paskolų prireikia maždaug 5–7 proc. visų saulės elektrinių pirkėjų: „Kredito įstaigos siūlo tikrai gana geras finansavimo sąlygas, palūkanos siekia 3,9–4,9 procento“.

Bendrovės „Solet Technics“ rinkodaros vadovas Edgaras Reutas BNS teigė, kad besiskolinantys klientai sudaro iki dešimtadalio visų pirkėjų. Anot jo, žmonės anksčiau šias investicijas vertino atsargiau, o dabar perka kur kas užtikrinčiau.

„Prieš metus ar pusantrų labai skaičiuodavo finansinį atsiperkamumą, ypač kai investicija yra ribinė, kai nežino, ar tikrai reikia, skaičiavo, ar įmoka būtų mažesnė nei išlaidos elektros energijai. Dabar tų klausimų neliko, rinka tampa labai apsišvietusi, pirkėjai žino, kad elektrinė tarnaus ilgiau nei atsipirkimo laikotarpis, finansinė grąža tikrai didelė“, – pasakojo E. Reutas.

D. Noreikienės teigimu, per metus išlaidas elektrai galima sutaupyti mažiausiai tris kartus: „Vertinant kaip investicinį sprendimą, ji niekuo nenusileidžia nekilnojamajam turtui“. Svarstoma papildoma parama

Energetikos ministerijos duomenimis, maždaug 70 proc. visų nuosavų saulės elektrinių įrengta su valstybės parama. Pernai jos pagamino 157 gigavatų (GWh) elektros – 45 proc. daugiau nei užpernai. Ministerijos vertinimu, per artimiausius metus nuosavų saulės elektrinių skaičius išaugs dukart.

Energetikos ministro patarėja Vita Ramanauskaitė BNS teigė, jog vertinant rekordinį gyventojų susidomėjimą saulės elektrinėmis svarstoma galimybė šių metų antroje pusėje paskelbti dar vieną kvietimą paramai, o tam galėtų būti skirta dar 35 mln. eurų.

Didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ antrinė įmonė „Elektrum Lietuva“ pranešė, kad dėl augančios paklausos elektrinių įrengimo terminai tapo kur kas ilgesni.

„Augant paklausai tenka ilgiau laukti ir saulės elektrinių įrangos, nes gamintojai nespėja vykdyti užsakymų“, – teigė bendrovės technikos ir tiekimo vadovas Kostas Dryžas.

„Saulės grąža“ rinkodaros vadovės D. Noreikienės duomenimis, dėl išaugusio pirkėjų skaičiaus šiuo metu elektrinės įrengimo gali tekti laukti kelis mėnesius.