Ar žinote kiek pinigų yra jūsų pensijos fonde? Turbūt dauguma čia atsakėte "ne". Kaip skelbia bankas "Swedbank", lietuviai itin vangiai domisi savo pensijos fondų rezultatais ir juose sukauptomis lėšomis.

Didesnioji dalis kaupiančiųjų pensijai pasirinkto fondo rezultatais domisi kartą per metus ar dar rečiau, o sukauptų lėšų sumą savo fonde galėtų įvardyti 500 eurų arba mažesniu tikslumu. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas. Kaip pastebi „Swedbank“ investavimo ir kaupimo ekspertai, gyventojų nesidomėjimas pasirinkto fondo rezultatais gali pakišti koją, siekiant gauti optimalią pensijai kaupiamų lėšų grąžą.

„Nors II ir III pakopos pensijų dalyviams prieinami įvairūs būdai domėtis savo investicijomis, didesnioji dalis gyventojų tam neskiria pakankamai dėmesio. Reguliarus domėjimasis savo investicijomis yra svarbi prielaida siekiant didesnės jų grąžos. Nors kaupimas pensijai yra ilgalaikis procesas, savo fondo rezultatais pasidomėti reikėtų bent kelis kartus per metus. Taip galima palyginti jo rezultatus su vidutiniais rinkos rezultatais, pasitikrinti, ar pasirinkta investicinė kryptis pagal rizikos laipsnį atitinka kaupiančiojo amžių“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

„Swedbank“ atlikta apklausa parodė, kad didžioji dalis (43 proc.) pasirinkusių kaupti II ar III pakopos fonduose jų rezultatais domisi 1 kartą per metus, o 11 proc. tą daro dar rečiau − tik kartą per kelerius metus. 13 proc. kaupiančiųjų fondų rezultatais nesidomi iš viso. Tuo metu reguliariai savo investicijomis pensijų fonduose domisi trečdalis kaupiančiųjų: 27 proc. tą daro kartą per kelis mėnesius, 6 proc. bent kartą per mėnesį.
 
Pasak T. Gudaičio, gyventojų abejingumas savo kaupimo rezultatams yra tiesiogiai susijęs su tuo, kad nemaža dalis kaupiančiųjų negalėtų įvardyti, kiek savo senatvei fonduose jie jau yra sukaupę lėšų. Minėto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau kaip trečdalis (36 proc.) visų kaupiančiųjų pensijai II ar III pakopos fonduose negalėtų įvardyti juose sukauptos sumos. Tuo metu dar apie trečdalis respondentų (34 proc.) pensijų fonde esančią sumą galėtų įvardyti 500-1000 eurų tikslumu.
 
Itin tiksliai, tai yra, 10-50 eurų tikslumu savo pensijų fonde esančią lėšų sumą galėtų įvardyti tik 8 proc. kaupiančiųjų. Beje, savo pensijų fondų rezultatais dažniau linkę domėtis ir, atitinkamai, tiksliau sukauptą sumą įvardyti gali 56 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Tačiau pradėjus domėtis savo investicijomis vėlesniame amžiuje, kai iki pensijos lieka mažiau kaip 10 metų, gali būti per vėlu – galimybių sukaupti pakankamai lėšų pensijai bei pasiekti optimalų grąžos rodiklį tokiu gyvenimo periodu jau yra gerokai mažiau galimybių.
 
„Bėgant laikui investavimo strategija turi keistis atsižvelgiant į kaupiančiojo amžių, todėl pasyvi elgsena gali lemti, kad kaupiantieji pavėluos laiku sumažinti investavimo riziką, o jų sukaupta suma nebus „atspari“ finansų rinkų svyravimams. Kita vertus, jei saugesnė investavimo strategija pasirenkama nuo pat pradžių siekiant išvengti fondo keitimo rūpesčių ateityje, kaupiantysis gali nevisiškai išnaudoti rinkų augimo potencialą ir, tikėtina, todėl gaus mažesnę galutinę grąžą“, − komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
 
Įvertinęs pensijų fondų dalyvių elgseną ir atsižvelgdamas į Lietuvos banko bei tarptautinių institucijų rekomendacijas, „Swedbank“ šių metų kovą gyventojams pasiūlė gyvenimo ciklo investavimo strategija paremtus II pakopos pensijų fondus. Banko klientai pagal savo gimimo metus gali pasirinkti kaupti viename iš 6 naujų pensijų fondų, kurių investicinė rizika bėgant laikui palaipsniui bus sumažinta. Todėl net ir tie pensijų fondų dalyviai, kurie nėra linkę periodiškai domėtis kaupimo rezultatais, bus užtikrinti, kad jų investavimo strategija bet kuriuo laikotarpiu atitiks jų amžių.

Šiuo metu „Swedbank“ valdomuose II pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupia daugiau kaip 515 tūkst. šalies gyventojų. Bendra juose sukaupto turto vertė siekia daugiau kaip 1 mlrd. eurų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2018 m. vasario mėnesį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, jos metu internetu apklausti 1005 18-65 m. amžiaus respondentai.