Praėjusiais metais Lietuvos bankinis sektorius uždirbo beveik 240 000 000 (du šimtus keturiasdešimt milijonų) eurų. Labiausiai prie bankų pelno prisidėjo išaugęs paskolų poreikis. Kaip rodo Lietuvos banko parengta sektoriaus apžvalga - gyventojams buvo išduoda net 10% daugiau kreditų nei ankstesniais metais, o verslo kreditavimas augo 7.5%.

Lietuvoje veikiantys bankai pernai aktyviai skolino ir gyventojams, ir verslui, tai lėmė reikšmingą turto ir pajamų augimą. „Pernai bankai prisidėjo prie ūkio skatinimo ir tą darė ne finansinio stabilumo sąskaita. Esminiai bankų sistemos finansiniai rodikliai liko tvarūs, o blogų paskolų portfelis sumažėjo iki prieškrizinio lygio“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo vertinimu, vienas iš svarbiausių įvykių rinkoje pernai buvo dviejų bankų susijungimas, turėjęs įtakos viso sektoriaus rezultatams ir koncentracijai rinkoje.

Per ketvirtį gautas bankų pelnas ir jo veiksniai

Gyventojams suteiktų paskolų vertė per metus išaugo beveik dešimtadaliu (iki 8,80 mlrd. Eur), verslui – beveik 7,5 proc. (iki 9,2 mlrd. Eur). Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo daugiau kaip 700 mln. Eur. Bendra paskolų vertė padidėjo 3,2 proc. (daugiau kaip 0,5 mlrd. Eur). Mažesnį bendrą augimą lėmė tai, kad valdžios sektoriui ir finansų įstaigoms suteiktų paskolų vertė sumažėjo 0,8 mlrd. Eur. Būsto įsigijimo finansavimas buvo pagrindinis kredito rinkos variklis. Per metus gyventojams šiam tikslui suteiktų paskolų vertė pašoko beveik 600 mln. Eur, arba 9,1 proc. Verslo segmente bankai daugiau skolino prekybos, gamybos ir transporto įmonėms, tiesa, statybų įmonėms ir komunalinių paslaugų teikėjams suteiktų paskolų vertė smuktelėjo. Tikėtina, kad augant įmonių investicijoms ir neslūgstant būsto rinkos aktyvumui, skolinimo apimtis šiemet bus panaši. Nepaisant žemų palūkanų aplinkos, klientų indėlių suma pernai bankuose toliau augo beveik 7 proc. (1,3 mlrd. Eur) ir metų pabaigoje sudarė 20 mlrd. Eur. Prie indėlių augimo daugiausia – dviem trečdaliais sumos – prisidėjo gyventojai.

Dėl aktyvaus skolinimo bankų sistemos turtas per 2017 m. paaugo 6 proc. ir metų pabaigoje siekė 27,3 mlrd. Eur. Pernai bankų sektorius uždirbo beveik 240 mln. Eur grynojo pelno, kuris buvo 4,6 proc. mažesnis nei prieš metus dėl su dviejų bankų susijungimu susijusių veiksnių. Didžiąją pelno dalį lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, tačiau didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių. Pernai susijungus dviems bankams, keitėsi ir koncentracija rinkoje – trijų didžiausių bankų turto dalis per metus padidėjo nuo 73 iki 82 proc., paskolų – nuo 71 iki 83 proc. „Jungiantis bankams, mažėja vartotojų galimybės rinktis, todėl dar labiau suaktyvinome pastangas siekdami į Lietuvą pritraukti naujų kredito rinkos žaidėjų. Galimybe steigti specializuotą banką šiuo metu jau domisi apie 25 šalies ir užsienio kompanijos, iš jų 3 jau pateikė paraiškas. Tad, tikėtina, kone po dešimtmečio pertraukos kredito rinkos senbuviai jau šiemet sulauks naujo konkurento“, – sako V. Vasiliauskas. Bankų sistemos kapitalo būklė 2017 m. buvo tvari.

Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė 19,1 proc. Per šiuos metus bankai ir centrinės kredito unijos turės sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams. Vietos kapitalo bankams rekomenduojama ir toliau stiprinti kapitalą. Paskolų portfelio kokybė toliau gerėjo – blogų paskolų lygis per 2017 m. dar sumenko, tapo mažesnis už ES vidurkį, o Lietuvoje buvo mažiausias nuo 2008 m.