Šių paskolų lėšas įmonės galės naudoti saulės elektinių arba elektromobilių krovimo stotelių įsigijimui. Tvariems infrastruktūros projektams bankas suteiks galimybę pasiskolinti iki 20 tūkst. eurų.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Tokioms paskoloms bus taikomos specialios skolinimosi sąlygos: palūkanos sieks 2,9 proc., galios 3 mėnesių EURIBOR ir paskolos bus teikiamos be turto įkeitimo.  

„Žinome, kad klimato kaita kelia realią grėsmę ir pasauliui, ir visuomenei, ir verslui – kiekvienai įmonei ir jos finansiniams rodikliams. Vis dėlto, kalbant apie tvariuosius verslo pokyčius, didžiausias dėmesys iki šiol buvo skiriamas didelėms įmonėms. Būtina pabrėžti: tvari plėtra ir indėlis į kovą su klimato kaita aktualūs visam verslui, nesvarbu, kokio dydžio būtų įmonė. Tad, teikdami žaliąsias paskolas mažoms ir vidutinėms įmonėms, stengiamės ir joms sudaryti galimybes ryžtingiau žengti tvarumo keliu ir taip prisidėti prie žaliosios Lietuvos verslo pokyčių“, – sako SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Pasak jos, skatinti mažas ir vidutines įmones investuoti į tvarią plėtrą SEB bankas nutarė dėmesį skirdamas įmonėms šiuo metu vieniems aktualiausių infrastruktūros projektų. Saulės elektrinėmis ypač domisi gamybos bendrovės, kurių veiklai būtini dideli elektros energijos kiekiai. Galimybę įsirengti tokias elektrines taip pat svarsto daug nekilnojamojo turto valdančios įmonės, turinčios saulės elektrinėms įrengti reikiamo ploto.

„Įsirengti saulės elektrines verslininkus skatina ne tik dėmesys tvarumui, bet ir sparčiai brangstanti elektros energija. Ekspertai skaičiuoja, kad saulės elektrinė elektros energijos metų išlaidas gali sumažinti iki 70 proc., o dabartinėmis elektros kainomis investicija į saulės elektrinę gali atsipirkti greičiau negu per dešimtmetį“, – teigia SEB banko atstovė. 

Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje yra daugiau negu 14 tūkst. gaminančių vartotojų, saulės elektrinių savininkų. Dar daugiau negu 4,6 tūkst. gaminančių vartotojų priklauso nutolusių saulės parkų dalis.

Stotelės elektromobiliams įkrauti itin svarbios bendrovėms, norinčioms modernizuoti savo biurą ir plėsti automobilių parką, įtraukti į jį ir ekologiškų transporto priemonių. E. Dovbyšienė atkreipia dėmesį, kad rūpintis elektromobiliams skirtos infrastruktūros plėtra verslas bus skatinamas ir pagal teisės aktus: Aplinkos ministerija sausį pasiūlė atnaujintą Statybos techninį reglamentą. Siūlomais pakeitimais numatoma, kad, statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų automobilių stovėjimo aikštelėse elektromobilių krovos prieigos turės būti įrengtos bent penktadalyje (20 proc.) visų stovėjimo vietų.

Anot E. Dovbyšienės, pasaulio ir Lietuvos verslas siekti tvarios, aplinkai draugiškos veiklos skatinamas ne tik dėl tiesioginių klimato kaitos padarinių ir besikeičiančios teisinės aplinkos bei griežtinamų reikalavimų įmonėms. Atsakingos plėtros iš įmonių reikalauja ir vartotojai: skaičiuojama, kad per penkerius metus vartotojų susirūpinimas dėl klimato kaitos išaugo trigubai. Tyrimų duomenimis, 7 iš 10 vartotojų nuolat perka aplinkai draugiškas prekes, net kas antras yra pasirengęs už jas mokėti daugiau. 

Be to, tvarumo iš verslo tikisi investuotojai ir finansų institucijos. Pavyzdžiui, SEB bankas siekia pertvarkyti verslo paskolų portfelį taip, kad jame didėtų lėšų tvariam verslui dalis. Taigi itin didelį neigiamą poveikį aplinkai darantys sektoriai ir pokyčių nesiimančios įmonės taps vis mažiau patrauklios finansuotojams. 

Ir priešingai, bendrovės, turinčios aiškius planus emisijoms mažinti ir verslui pertvarkyti, nuolat mažinančios neigiamą poveikį aplinkai, sulaukia kur kas didesnio investuotojų dėmesio. Tai liudija pasaulinė statistika: tyrimų bendrovės „Bloomberg NEF“ duomenimis, 2021 metais bendra pasaulyje suteikta žaliojo finansavimo vertė pasaulyje pasiekė 1,6 trilijono JAV dolerių.