29,2 proc. įmonių neteikia finansinių ataskaitų

Nors už duomenų nepateikimą įmonėms gali tekti iki 3000 eurų bauda ar likvidavimas, beveik trečdalis įmonių duomenų vis tiek neteikia, praneša kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.

investicijis grafikas2Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Finansinių ataskaitų už 2020 metus dar nepateikė beveik 31 tūkst. bendrovių, sudarančių 29,2 proc. visų veikiančių įmonių, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Ypač vangiai savo veiklos finansus deklaruoja paslaugų sektorius – jame net 41 proc.  šiuo metu veikiančių bendrovių dar nepateikė 2020 m. veiklos atskaitomybės.   

Lietuvoje registruotų įmonių pareigą kasmet iki gegužės pabaigos pateikti praėjusių metų finansinę atskaitomybę numato keletas teisės aktų, tokių kaip LR Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, Mažųjų bendrovių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas ir kt. Atskaitomybė turi būti teikiama nepriklausomai nuo to, ar įmonė vykdo veiklą, ar ją sustabdžiusi. Tačiau teikiamų finansinių ataskaitų analizė pagal įmonių veiklos rūšis rodo, kad požiūris į įstatymų reikalavimų vykdymą skiriasi.

Vangiau atsiskaito transporto, statybos, prekybos įmonės ir restoranai su viešbučiais

„Creditinfo“ sausio vidurio duomenimis, iš 105800 veikiančių įmonių (kuriose dirba bent vienas žmogus ir mokami mokesčiai Sodrai) už 2020 m. atsiskaitė beveik 75 tūkst. arba 70,4 proc. įmonių. Aktyviausiai savo finansus deklaravo išgaunamosios pramonės (92 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (82,9 proc.) ir finansinę veiklą vykdančios įmonės (82,3 proc.). Tačiau yra gerokai vangesnių sektorių – pvz., 2020 m. finansinės atskaitomybės iki šiol nedeklaravo 21 proc. transporto bendrovių,  23 proc. statybos įmonių,  25 proc. mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovių ir net 27,4 proc. viešbučių ir restoranų. Dar prastesnė situacija įmonėse, kurių veikla patenka į kategoriją „Kita“ – šiame sektoriuje finansines ataskaitas už 2020 m. pateikė tik pusė (52,4 proc.).

Analizuodami 2018-2021 m. situaciją, „Creditinfo“ ekspertai pastebi neženklų pagerėjimą – jei 2018 m. finansinę atskaitomybę buvo pateikusios 66,6 proc. visų veikiančių įmonių, pernai šis rodiklis siekė 68,6 proc., o šiemet – jau 70,4 proc.

 Analizuojant įmonių atskaitomybę pagal veiklos formą, išaiškėjo, kad 100 proc. savo finansinę veiklą deklaruoja tik savivaldybės ir valstybės įmonės. Tarp akcinių bendrovių laiku ataskaitas pateikia beveik 92 proc., tarp uždarųjų akcinių bendrovių – 83 proc. Laiku finansines ataskaitas valstybės institucijoms pateikia tik 66 proc. viešųjų įstaigų ir 7,5 proc. individualių įmonių.

Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas teigia, kad finansinė atskaitomybė yra pagrindinė informacija, kuria verslo partneriai ir finansų įstaigos vadovaujasi, spręsdami apie įmonės veiklos patikimumą ir kreditingumą. Įmonėms, kurios laiku nepateikia finansinės atskaitomybės, kredito biuro sistemoje priskiriamas F0 reitingas – taip pranešama, kad nėra patikimų duomenų apie konkrečios bendrovės finansinę būklę.

„Visada patariame atkreipti didesnį dėmesį, jei verslo partneris nėra deklaravęs savo finansinių rezultatų, ir prieš priimant sprendimą paprašyti juos pateikti. Patirtis rodo, kad kredito įstaigos tokių įmonių net nesvarstytų kredituoti, nes informacijos apie savo veiklą slėpimą vertina kaip prastą finansinę situaciją“, – sako A. Kačinskas.

Nepateikus atskaitomybės įmonė gali būti likviduota

Advokatų kontoros „Gabus Legal“ advokatas Vykintas Bulotas teigia, kad Finansinių duomenų viešinimas leidžia nustatyti juridinio asmens būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei sudaro sąlygas lengviau identifikuoti nemokius rinkos dalyvius.

„Teisės aktai neatleidžia nuo pareigos teikti ataskaitas net ir tuo atveju, jei juridinis asmuo laikinai nevykdo veiklos“, – atkreipia dėmesį V. Bulotas. Advokatas pastebi, kad finansinių ataskaitų rinkinius turi teikti praktiškai visi juridiniai asmenys: akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, individualios įmonės, viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, kooperatyvai,  tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, užsienio įmonių filialai, Europos ekonominių interesų grupės, Europos bendrovės, Europos kooperatinės bendrovės.

Jo teigimu, pagal Administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį už finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą laiku įmonės vadovui gali būti taikoma bauda nuo 200 iki 3000 Eur. Be to, gali grėsti ir kita fatališka pasekmė – juridinio asmens likvidavimas.

„Tiesa, likvidavimas galimas tik jei finansinės atskaitomybės dokumentai nepateikiami ilgiau nei 12 mėnesių po numatyto termino. Beje, VĮ „Registrų centras“, turintis teisę inicijuoti likvidavimo procesą, tokia teise naudojasi neretai. Todėl įmonių vadovai ir akcininkai turėtų rimtai ir atsakingai vertinti pareigą pateikti finansinius duomenis registro tvarkytojui“, – sako V. Bulotas.

Registrų centras yra užsibrėžęs tikslą iki 2025 metų išregistruoti apie 85 tūkst. juridinių asmenų, kurie jau daugiau kaip 5 metus neatnaujina jokių duomenų apie save ir ilgiau nei metus neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų.

„Didesnė dalis šių juridinių asmenų apskritai neteikia ir neatnaujina jokių duomenų apie save, ilgiau kaip 12 mėnesių neteikia savo finansinių ataskaitos, neturi buveinės ar vadovo. Vien per praėjusius metus teisinį statusą „inicijuojamas likvidavimas“ įregistravome beveik 20 tūkst. juridinių asmenų, dar daugiau kaip 7 tūkst. juridinių asmenų buvo išregistruoti“, – kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Top