Nuo santykių su Kinija nukentėjusiams verslams numatyta 6 mln. eurų

Tarp numatytų pagalbos priemonių šiuo metu su Europos Komisija derinamas 130 mln. eurų, apyvartinių kreditų paketas. Maksimali tokio kredito suma įmonei - 5 mln. eurų. Grąžinimo terminas - metai.

cheese 2785 640Asociatyvi nuotrauka iš Pixabay,com

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, lėšos bus skiriamos verslo konkurencingumui skatinti ir rinkų diversifikavimui. 

„Atsižvelgiant į geopolitines įtampas, problemas kurias patiria verslas, šiandien Kinijoje, ypač eksportuojantis verslas, siūloma priemonė – 6 mln. eurų virškontraktuojant buvusios finansinės perspektyvos lėšas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų verslo konkurencingumui skatinti“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Skaistė. 

„Priemonė būtų skirta rinkų diversifikavimui ir tam, kad būtų susirasti kiti galimi verslo partneriai, turint problemų eksportuojant į Kiniją“, – kalbėjo ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad 5 mln. eurų bus skirti įmonių produkcijos pristatymui užsienyje, o 1 mln. eurų – produktų sertifikavimo išlaidoms.

„Yra numatytas įmonių produkcijos pristatymas užsienyje, dalyvavimas parodose, verslo misijose, kas labai verslui svarbu, ieškant naujų partnerių, pristatant savo gaminama paslaugas, produktus naujose rinkose“, – sakė A. Armonaitė. 

„Suprantame jog tai palyginus su visu problemos mastu, yra nedidelė priemonė, bet tikimės, kad tiems verslams, kurie proaktyviai ieško diversifikacijos galimybių, tai padės“, – sakė ji. 

Ekonomikos ir inovacijų ministrės teigimu, numatytos sumos ateityje gali didėti.

„Žinoma, kad reikėtų palaikymo visos Vyriausybės ir Finansų ministerijos. Jeigu tai tęsis ir nesispręs, neatmetu galimybės, kad tų sumų ir pagalbos instrumentų reikės ir daugiau“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ji patvirtino, kad Vyriausybėje taip pat diskutuojama apie galimybes verslui kompensuoti nuostolius, patiriamus dėl įstrigusių lietuviškų prekių konteinerių.

„Dėl konteinerių ir krovinių, jų nukreipimo naikinimo ar panašiai, reikalinga kita pagalbos priemonė. Mes girdime šį verslo lūkestį, tačiau dar reikia daugiau diskusijų Vyriausybėje, nes ne visiems atrodo, kad tai yra svarbu. Mes tęsiame tas diskusijas“, – kalbėjo A. Armonaitė. 

Dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu ir jo atstovybės atidarymo Vilniuje Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų. 

Taip pat skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė 184,6 mln. eurų.

Top