Bankuose sparčiai augo namų ūkių ir įmonių kreditavimo paklausa, švelnėjo bankų paskolų teikimo standartai.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pasak LB Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiosios ekonomistės Paulinos Zlatkutės, skolinimo rinkoje ir toliau jaučiamas padidėjęs konkurencinis spaudimas.

"Dalis bankų nurodė, kad švelnino vartojimo paskolų teikimo standartus, bet būsto paskolų ir paskolų įmonėms teikimo standartai reikšmingai nekito. Bankų lūkesčiams dėl gyvenamojo NT kainų augimo vis dar esant itin dideliems, disbalansus būsto rinkoje įžvelgė beveik visi apklaustieji, o vertinimas dėl disbalansų komercinio NT rinkoje gerėjo ir grįžo į priešpandeminį lygį“, – pranešime žiniasklaidai sakė P. Zlatkutė.

Apklausos duomenimis, bankai namų ūkių ir daugumos įmonių būklę vertina palankiai, tačiau nuo pandemijos labiausiai nukentėjusių viešbučių ir restoranų finansinė būklė vis dar vertinama prastai. 

Trečiąjį ketvirtį bankai šiek tiek švelnino vartojimo paskolų teikimo standartus ir sąlygas, o būsto paskolų ir paskolų įmonėms teikimo standartai nekito. Du iš septynių vartojimo paskolas teikiančių bankų nurodė truputį sušvelninę skolinimo šiam segmentui standartus dėl pagerėjusio rizikos vertinimo, rizikos toleravimo ir padidėjusio konkurencinio spaudimo. Taip pat švelnėjo ir vartojimo paskolų teikimo sąlygos – buvo mažinama paskolų marža, didinamas paskolos dydis, ilginami terminai.

Šiek tiek griežtėjo įmonių paskolų teikimo sąlygos – buvo didinami užstato reikalavimai, mažinamas paskolos arba kredito linijos dydis, nors rizikingesnių paskolų marža truputį sumažėjo. Bankai jau šeštą ketvirtį iš eilės nurodė, kad šiek tiek sumažino būsto paskolų maržas, taip buvo švelninami su užstatu susiję  reikalavimai.

Šių metų ketvirtąjį ketvirtį dauguma bankų skolinimo standartų keisti neketino, nors keli bankai nurodė, kad švelnins skolinimo namų ūkiams standartus, o vienas bankas planavo juos griežtinti įmonėms.

Beveik pusė apklaustųjų (4 iš 9 bankų) nurodė, kad didėjo paskolų įmonėms paklausa, ypač smulkiojo ir vidutinio verslo bei trumpalaikių paskolų segmentuose. Tokiam paklausos didėjimui įtaką darė išaugęs investicijų ir apyvartinių lėšų poreikis. Paskolų įmonėms paklausos augimo bankai tikėjosi ir ketvirtąjį ketvirtį.

Pusė apklaustųjų fiksavo ir būsto paskolų paklausos augimą – paklausa didėjo jau penktą ketvirtį iš eilės, o augimo priežastys, bankų nuomone, buvo tos pačios: pagerėjusios būsto rinkos perspektyvos, padidėjęs vartotojų pasitikėjimas ir išaugusios gyventojų santaupos, palankus palūkanų lygis.

Vartojimo paskolų paklausos augimas stebimas jau antrą ketvirtį iš eilės – didėjimą fiksavo trys iš septynių bankų ir, jų manymu, paklausą skatino ilgalaikio vartojimo prekių poreikis, vartotojų pasitikėjimas bei bendras palūkanų lygis. Keli bankai tikėjosi, kad paskolų namų ūkiams paklausa didės ir ketvirtąjį ketvirtį.

Lūkesčiams dėl gyvenamojo NT kainų augimo vis dar esant aukštumose, disbalansus būsto rinkoje įžvelgė beveik visi apklaustieji, o vertinimas dėl disbalansų komercinio NT rinkoje gerėjo ir grįžo į priešpandeminį lygį. Lūkesčiai dėl naujos statybos būsto kainų kilimo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nekito – visi apklaustieji manė, kad kainos kils, o didžioji dauguma (6 iš 9 bankų) tikėjosi didesnio nei 5 proc. metinio kainų augimo.

Senos statybos būsto segmente kainų augimą prognozavo aštuoni iš devynių bankų, kaip ir ankstesnį ketvirtį. Lūkesčiai dėl komercinio NT kainų augimo reikšmingai nesikeitė – tik vienas bankas manė, kad kainos per artimiausius metus mažės.