Vartojimo paskolų dydžiai po pandemijos pradėjo augti sparčiau - pernai 60 proc., šiemet - dar 10

Gyvenimo ritmą sulėtinusi pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti kasdieniam gyvenimui ir jo pagerinimui. Todėl paspartėjo vidaus vartojimas ir vidutinės paskolos dydis išaugo 60 procentų ir kyla toliau. 

euro5Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Medicinos banko duomenimis, pernai vidutinis vartojimo paskolos dydis pasiekė 5,7 tūkst. eurų ir, palyginti su 2019-aisiais, buvo net 58 proc. didesnis. Tačiau ties šiuo augimo rekordu šiemet nesustota. Šių metų sausio-birželio duomenimis, vidutinė vartojimo paskola jau sudarė 6,35 tūkst. eurų ir buvo 11 proc. didesnė nei pernai.

Pinigai plaukia būstui ir sveikatai

Pasak Medicinos banko Komercijos departamento direktoriaus Juliaus Ivaškos, vartojimo paskolų augimą paskatino pasikeitęs gyventojų elgesys: jie ėmė ypač daug laiko praleisti namuose bei pradėjo labiau nerimauti dėl savo sveikatos.

„Praėjusiais metais išryškėjusios vartojimo paskolų tendencijos laikosi ir šiais metais. Beveik trečdalis (32 proc.) jų tenka būsto reikmėms, ketvirtadalis (25 proc.) – sveikatai. Tai visiškai atitinka pandemijos aktualijas ir gana tiksliai atskleidžia svarbiausius vartojimo prioritetus. Reikėtų pastebėti, kad pandemijos metu sparčiai kaitusi nekilnojamojo turto rinka vis dar išlaiko aukštą temperatūrą ne tik įsigyjant būstą, bet ir siekiant jį atnaujinti, pertvarkyti, suremontuoti“, – sako Julius Ivaška.

Pasak jo, dėl griežtų karantinų bei įvairių ribojimų įgyta patirtis skatina vartotojus svarstyti įvairius nekilnojamojo turto variantus: pirkti antrąjį būstą visiškai kitoje vietovėje, keisti būstą, pergalvoti ir pagerinti turimo būsto ergonomiką, todėl būstui skirtos vartojimo paskolos toliau pirmauja.

„Kol kas tikrai labai nedidelė dalis mūsų suteikiamų vartojimo paskolų tenka automobiliui, tokių yra vos apie 3 proc. Lietuvos automobilių parkas yra tikrai senas, o su automobiliais susijusios išlaidos, kaip rodo apklausos, skaudžiai kerta per asmeninį biudžetą. Pandemijos veiksnys bei įvairiausi judėjimo ribojimai šį klausimą kol kas nustūmė į paraštes. Tačiau neabejoju, kad po šiokios tokios pertraukos finansinių poreikių automobiliui tema parodys savo tikrąjį potencialą”, – prognozuoja J. Ivaška.

Vartojimo paskolos imamos ir dešimčiai metų

Prieš trejus metus bendrovę „Saugus kreditas“ įsigijusio ir į vartojimo paskolų rinką įžengusio Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pastebi, kad šio tipo paskolos yra planuojamos ir ilgesniam laikotarpiui.

„Vis dar didžiausią vartojimo paskolų dalį sudaro paskolos iki 5 metų – tokių esame išdavę 38 proc. Vidutinio 5-8 metų laikotarpio paskolų dalis siekia 29 proc. Tačiau 8-10 metų trukmės vartojimo paskolų yra net trečdalis – 33 proc. Net jei sprendimas dėl vartojimo paskolos suteikiamas vos per 15 minučių, tai anaiptol nereiškia, kad tai skubotas, neapgalvotas, menkai pasvertas finansinis įsipareigojimas. Finansuotojas atidžiai vertina paskolos prašantį klientą, o klientas – realias galimybes pasiskolintas lėšas grąžinti“, – teigia J. Ivaška.

Anot Juliaus Ivaškos, vartojimo paskolos iš dalies vis dar veikiamos neigiamo reputacijos šleifo, neva tai greitieji kreditai – neapgalvojus neatsakingai paimami ir sukuriantys rimtų finansinių iššūkių. Abi šios paslaugos – kreditavimas ateities sąskaita, tačiau svarbu suprasti ir tai, jog vartojimo paskolų, išduodamų bankuose palūkanos skirias nuo greitųjų kreditų palūkanų.

„Lietuvos finansų rinka auga, plečiasi ir paskolų asortimentas. „Teisinga“ paskola nėra tik keletui dešimtmečių planuojama būsto įsigijimo paskola. Atsakingai suplanuotos, pasvertos vartojimo paskolos irgi yra atsakingo finansinio elgesio dalis“, – sako Julius Ivaška.

Top