Kinijos „Viena juosta, vienas kelias“ skurdžias šalis dar labiau klampina į skolas

Kinijos siekis atidaryti šiuolaikinį „šilko kelią“ užnėrė „paslėptų skolų“ apynasrį. Įsiskolininimo dydis siekis 385 mlrd. JAV dolerių, o bent trečdalis šalyse vykdomų projektų jau lydimi korupcijos skandalų

sanchajusAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Tyrimų ir inovacijų bendrovės „AidData“ atliktas tyrimas parodė, kad neskaidrūs sandoriai, sudaryti valstybinių bankų ir bendrovių pagal Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pavyzdinę infrastruktūros iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, reiškia, jog dešimtys mažesnes pajamas gaunančių šalių vyriausybių bus priverstos spręsti į balansą neįtrauktų skolų problemą.

Nuo tada, kai iniciatyva buvo anonsuota 2013 metais, Kinija investavo daugiau nei 843 mlrd. JAV dolerių į kelių, tiltų, uostų ir ligoninių statybą maždaug 163 šalyse, įskaitant įvairias Afrikos ir Centrinės Azijos šalis.

Beveik 70 proc. šių pinigų buvo paskolinti valstybiniams bankams arba bendroms Kinijos ir vietos partnerių įmonėms šalyse, kurios jau ir taip buvo smarkiai įsiskolinusios, naujienų agentūrai AFP teigė „AidData“ vykdomasis direktorius Bradas Parksas.

„Daugelis neturtingų šalių vyriausybių negalėjo imti daugiau paskolų, – pažymėjo analitikas. – Taigi [Kinija] parodė kūrybingumą.“

Pasak jo, paskolas suteikė „kiti subjektai, o ne centrinės vyriausybės“, tačiau dažnai joms buvo suteikiamos vyriausybės garantijos.

„Sutartys yra neaiškios, o vyriausybės pačios nežino tikslių sumų, kuris jos yra skolingos Kinijai“, – pridūrė B. Parksas.

Šios neakivaizdžios skolos siekia maždaug 385 mlrd. JAV dolerių.

JAV Virdžinijos valstijoje įsikūrusi „AidData“ išvardijo 45 mažesnes ir vidutines pajamas gaunančias šalis, kurių skolos Kinijai šiuo metu siekia daugiau nei 10 proc. jų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasipiktinimą sukėlė dideli Kinijos pinigų srautai, nukreipti į tokias vietas kaip Balučistanas pietvakarių Pakistane, kur, pasak vietos gyventojų, jie iš investicijų gauna mažai naudos, tuo tarpu kovotojai pradėjo virtinę atakų, kuriomis siekiama pakenkti Kinijos investicijoms.

„Tai, ką dabar matome kalbėdami apie „Viena juosta, vienas kelias“, yra pirkėjų apgailestavimas“, – mano B. Parksas. „Daugelis užsienio lyderių, kurie iš pradžių norėjo įšokti į iniciatyvos „traukinį“, dabar stabdo arba atšaukia Kinijos infrastruktūros projektus dėl su skolos tvarumu susijusių problemų“, – pažymėjo analitikas.

Tyrime teigiama, kad Pekino skolinimo mastai per pastaruosius dvejus metus sulėtėjo dėl skolininkų pastangų. Septynių turtingųjų tautų grupė šiais metais taip pat paskelbė konkuruojančią schemą, skirtą kovoti su Pekino dominavimu pasaulinio skolinimo srityje.

„AidData“, nustatė, kad Pekino paskoloms buvo nustatomos didesnės palūkanos ir trumpesni grąžinimo laikotarpiai. Pasak B. Parkso, atliktas tyrimas parodė, kad „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyva nėra „didžiulė sąjungų kūrimo schema“, kaip iniciatyvą mėgsta apibūdinti Pekinas, o „pelningiausių projektų medžioklė“ iš Kinijos pusės.

Top