Lietuvos bankas: bankų pelno apmokestinimas turi spragų

Šiuo metu galiojanti bankų apmokestinimo tvarka didesniu, 20% pelno mokesčio tarifu apmokestina tuos bankus, kurių pelnas perkopė 2 mln. eurų. Tačiau nemažai bankų savo lizingo veiklą yra perdavę savo dukterinėms įmonėms, taip palikdami vietos susimažinti savo pelno mokestį iki 15%.

eurai dziunaAsociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pasak LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbo Markevičiaus, neaišku, kodėl didesnis 20 proc. tarifas taikomas tik bankams, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų ribą, 

„Taip dar labiau susiaurinama tam tikra bankų grupė, kuri moka papildomą mokestį“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė J. Markevičius.

Jo teigimu, apmokestinant bankus nėra atsižvelgiama į tai, kad kai kurie bankai dalį veiklos, pavyzdžiui, lizingo paslaugas yra perdavę antrinėms įmonėms, kurios yra atskiros mokesčių mokėtojos, o kiti jas teikia patys.

„Bankai, kurie teikia lizingo produktus ir dėl to gauna didesnį pelną, turi mokėti ir didesnį pelno mokestį, bet jeigu lizingas veikia atskirai nuo banko ir yra tik banko dalis, tas bankas kaip ir gali mokėti mažesnį pelno mokestį, nes nuo lizingo dalies tas papildomas tarifas nemokamas“, – aiškino J. Markevičius.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė ragina atsisakyti papildymo bankų apmokestinimo. Anot jos, tai leistų sustiprinti šalies bankų sektorių.

„Pagrindinis mūsų bankinio sektoriaus stiprumo šaltinis yra labai stipri kapitalo bazė, kuri formuojama iš uždirbto pelno, likusio atskaičius mokesčius. Pernai didžiąją uždirbto pelno dalį skyrė kapitalo bazei didinti, tai jeigu žiūrėtume į tas lėšas, kurias papildomai surinko biudžetas dėl papildomo mokesčio, didžioji jų dalis, jeigu to mokesčio nebūtų, dabar būtų likusi bankinėje sistemoje ir stiprintų ją“, – komiteto posėdyje tvirtino E. Čipkutė. 

LBA vadovė „blogiausiu atveju“ siūlo palikti papildomo mokesčio galiojimą iki kitų metų liepos.

 Pasak J. Markevičiaus, pernai visų šalies bankų pelnas sumažėjo 16 proc. iki 280 mln. eurų, tačiau jie vis tiek sumokėjo daugiau pelno mokesčio.

„2020 metais pelno mokestis, sumokėtas bankų, iš esmės padidėjo, gana smarkiai kiekvieno banko, bet pelnas bankų sumažėjo“, – posėdyje sakė LB atstovas. 

Pernai bankų įmokos į valstybės biudžetą siekė 82 mln. eurų – 31 mln. eurų daugiau nei 2019 metais.  

Didesnis bankų pelno mokesčio tarifas taikomas nuo 2020 metų pradžios ir turėtų galioti iki 2022-ųjų pabaigos, tačiau Konstitucinis Teismas šiemet nusprendė, kad priimdamas sprendimą dėl mokesčio įvedimo Seimas nesilaikė nustatytos tvarkos ir nurodė, kad pažeidimas turi būti ištaisytas iki kitų metų liepos. 

Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė sako, kad tarifą galiojimą reikia pratęsti iki metų pabaigos, nes pusmetį galiosiančio mokesčio administravimas brangiai kainuos ir valstybei, ir patiems bankams.   

Tačiau ji sako, kad dar per anksti spręsti, ar kai kuriems bankams nustatytas papildomas pelno mokesčio tarifas „pasiekė tikslą“ ir turėtų galioti po 2022-ųjų. 

„Linkčiau, kad pratęsimas pusei metų būtų, o kalbant apie pratęsimą nuo 2023 metų, apsispręsta būtų vėliau“, – teigė viceministrė.  

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento patarėja Alina Gaudutytė prognozuoja, kad nepratęsus padidinto mokesčio galiojimo, kitais metais valstybei tektų bankams grąžinti sumokėtas įmokas.  

„Jeigu bankai kitų metų pirmąjį pusmetį mokės avansinį mokestį, (....) kai teiks 2022 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, matysime tokią situaciją, kad bus sumokėtas pirmo pusmečio avansinis mokestis, o už metus bus nulis, mes turėsime jį grąžinti, bus kaip permoka“, – Seimo nariams aiškino VMI atstovė.

Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Andrius Palionis siūlo papildomą pelno mokesčio tarifą  bankams nustatyti neterminuotai. „Neturėtų būti termino“, –  teigė jis.

Už neterminuotą tarifo galiojimą pasisakė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.

„Turi būti pastoviai (padidintas pelno mokesčio tarifas – BNS)“, – teigė L. Jonaitis.

„Kaip žmonėms reikės jaustis, kai automobilių taršos mokestis padidės, o bankams pelno mokestis sumažės?“ – svarstė V. Ąžuolas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas įspėjo, kad Finansų ministerijai delsiant apsispręsti dėl padidinto pelno mokesčio bankams taikymo ateityje, pataisas teiks patys Seimo nariai.

„Jeigu ilgai delsite, bus savarankiškos iniciatyvos, ir iš ministerijos sukontroliuoti bus nelengva. Kuo anksčiau ateisite su aiškia pozicija, tuo labiau  prognozuojamas bus ir Seimo sprendimas“, – teigė komiteto vadovas.

Šiuo metu bankams ir kredito unijoms, kurių pelnas viršija 2 mln. eurų, taikomas 20 procentų tarifas. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų.

Top