Šiemet bankai per sausio-kovo mėnesius uždirbo bent 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pelningai dirbo trigubai daugiau bankų, nei nuostolingai.

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 bankai, kurie bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį. Šie rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję 2019 arba 2020 metais, o jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

„Nors ūkis atsigauna, tačiau verslo paskolų lygis dar ne, tad čia matome nemažą kreditavimo potencialą. Tiesa, dėl COVID-19 poveikio ekonomikai vis dar yra neapibrėžtumo dėl paskolų portfelio kokybės, tai gali turėti įtakos ir bankų sektoriaus veiklos rezultatams“, – pranešime sakė LB Bankų ir draudimo įmonių priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Bankų veiklos teigiamam rezultatui didžiausią įtaką darė paskolų vertės sumažėjimo išlaidų atkūrimas, dėl kurio bankai šiemet gavo 6,1 mln. eurų pajamų, o pernai sausį-kovą dėl sumažėjusios paskolų vertės buvo patyrę 15,2 mln. eurų išlaidų. Bankų grynosios palūkanų pajamos šiemet smuktelėjo 0,3 proc. iki 129,1 mln. eurų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos ūgtelėjo 0,1 proc. iki 55,9 mln. eurų.

Bankų administracinės išlaidos šiemet išaugo 56,1 proc. iki 145,3 mln. eurų. LB teigimu, šį augimą lėmė vieno rinkos dalyvio reikšmingai išaugusios išlaidos, kurios anksčiau buvo įtraukiamos į patronuojančiojo banko balansą. Pašalinus šį veiksnį, bankų administracinės išlaidos šiemet didėjo 10,6 procento.

Bankų sektoriaus turtas per šių metų pirmąjį ketvirtį išaugo 1,5 proc. (568 mln. eurų) ir kovo pabaigoje siekė 38,313 mlrd. eurų. Per metus bankų turtas padidėjo 22,4 proc., arba 7,008 mlrd. eurų.

Didžiąją turto dalį sudarantis paskolų portfelis (su lizingu) per ketvirtį padidėjo 1,6 proc. (318,8 mln. eurų) iki 19,873 mlrd. eurų, tačiau buvo 3,5 proc. (710,3 mln. eurų) mažesnis nei 2020-ųjų kovo pabaigoje.

Prasidėjus pandemijai besitraukęs verslo paskolų portfelis per ketvirtį išaugo 1,3 proc. (105 mln. eurų) iki 7,906 mlrd. eurų, tam didžiausią įtaką turėjo 101 mln. eurų padidėję nekilnojamojo turto įmonių įsipareigojimai. Palyginti su 2020-ųjų kovo pabaiga, verslo paskolų portfelis buvo 14,5 proc., arba 1,341 mlrd. eurų mažesnis.

Gyventojų paskolų portfelis kovo pabaigoje siekė 11,085 mlrd. eurų – 1,8 proc. (198,8 mln. eurų) daugiau nei metų pradžioje ir 7,8 proc. (805 mln. eurų) daugiau nei prieš metus. Tą lėmė būsto paskolų portfelio, kuris per ketvirtį padidėjo 2,4 proc. (209,1 mln. eurų), o per metus – 9,4 proc. (774,3 mln. eurų) ir kovo pabaigoje siekė 9,026 mlrd. eurų.

Neveiksnių paskolų dalis per ketvirtį sumažėjo 0,16 procentinio punkto iki 2,05 proc., o tokių paskolų likutis buvo 14 proc. mažesnis nei metų pradžioje. Paskolų ir specialiųjų atidėjinių santykis sumažėjo 0,03 procentinio punkto ir kovo pabaigoje sudarė 1,01 procento. Pradelstų iki 90 dienų paskolų dalis, nors vis dar nedidelė, per ketvirtį ūgtelėjo tiek verslo, tiek namų ūkių portfeliuose.

Per ketvirtį indėlių bankuose pagausėjo 2,3 proc. (725,6 mln. eurų), o per metus – 28,4 proc. (7,201 mlrd. eurų) iki 32,587 mlrd. eurų. Didžiąją indėlių dalį (56,2 proc.) sudarė namų ūkių indėliai – jų suma siekė 18,033 mlrd. eurų ir buvo 1,9 proc. (339 mln. eurų) didesnė nei metų pradžioje bei 22,7 proc. (3,384 mlrd. eurų) didesnė nei prieš metus.

Verslo indėlių portfelis per ketvirtį smuktelėjo 0,1 proc. (7,6 mln. eurų) ir kovo pabaigoje buvo 9,489 mlrd. eurų. Per metus verslo indėlių portfelis išaugo 22,7 proc., arba 2,49 mlrd. eurų. 

LB teigimu, pastebima, kad iš esmės dėl augančio vartojimo gyventojų ir įmonių indėlių metinis prieaugis pradeda lėtėti, ir ateityje ši tendencija gali stiprėti.

Atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko (ECB) rekomendaciją, dividendus už 2020 metus mokėjo tik du ECB tiesiogiai prižiūrimi bankai. SEB bankas jiems skyrė 47 mln. eurų (50 proc. 2020-ųjų pelno), o Šiaulių bankas – 3,3 mln. eurų (7,7 proc.). ECB dar 2020-ųjų pabaigoje rekomendavo visiems bankams apsvarstyti galimybę nepaskirstyti dividendų ir nustatė ribojimus jų mokėjimui iš sukaupto 2019–2020 metų pelno.

Bankai didžiąją dalį 2020 metais uždirbto pelno skyrė kapitalui stiprinti, o bankų kapitalo bazei išaugus 256 mln. eurų, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo 2,2 proc. punkto iki 24 procentų. Balandžio 1 dienos duomenimis, bankų kapitalo pakankamumo rodiklis dar ūgtelėjo ir sudarė 24,52 procento.

Kovo pabaigoje visi bankai vykdė jiems nustatytus individualius kapitalo pakankamumo reikalavimus, o bankų likvidumo situacija ir toliau yra labai gera.

Šiuo metu Lietuvoje banko arba specializuoto banko licencijas turi 12 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikia 6 bankai. Taip pat Lietuvos bankas kartu su ECB nagrinėja dar 8 paraiškas gauti specializuoto banko licenciją.